Tad nusprendėme patikrinti: ar iš tiesų į skrandį susipylus šį gėrimą vyksta tokia audringa reakcija – gėrimas pajuoduoja ir išsiskiria juodos, labai tvirtos putos? Atrodytų, kad atsigėrus šio gėrimo skrandyje turėtų užvirti pragariška smala, o kiekvienas gurkšnis turėtų būti palydimas juodų iš burnos virstančių putų. Bet ar tą pastebėjote kasdienybėje?
Eksperimentui atlikti mums buvo reikalinga skrandžio rūgštis. Vienas iš esminių skrandžio rūgšties komponentų yra ganėtinai nedidelės koncentracijos druskos rūgštis (fiziologinėmis sąlygomis – 0,5–1 proc.), taip pat – baltymus virškinantis fermentas pepsinas.
Todėl įsigijome virškinimo fiziologijos tyrimams skirto tirpalo, kuriuo modeliuojama skrandžio rūgštis – su druskos rūgšties fiziologine koncentracija, fermentu pepsinu ir mūsų atveju jokios esminės funkcijos neatliekančiu eteriniu aliejumi timoliu, bei atlikome bandymą realybei itin artimomis sąlygomis. Taip pat pakartojome „Youtube“ matytą eksperimentą – sprendžiant iš labai panašaus vaizdo, galima daryti išvadą, kad jame vietoj tariamos skrandžio rūgšties buvo panaudota koncentruota sieros rūgštis – kur kas agresyvesnis, didesnės koncentracijos ir su natūraliais organizmo procesais nieko bendro neturintis junginys.
Eksperimento rezultatas akivaizdus: ne viskas, ką randate „Youtube“, yra tiesa – kartais populiarumo siekiama sukuriant apgaulingą sensaciją. O tiesa gali pasirodyti kur kas nuobodesnė. Bet žavinga tuo, kad ji yra tikra.
Dėkojame Nacionalinio vėžio instituto Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovui, prof. Kęstučiui Sužiedėliui už galimybę pasinaudoti kai kuriais moksliniais laboratorijos įrankiais.
