Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 10 27 /14:34

Išjungus analoginį signalą televizijos nematys šimtai tūkstančių lietuvių

Absoliuti dauguma lietuvių žino, kad lygiai po metų bus išjungtas analoginis signalas ir televizija bus transliuojama tik skaitmeniniu būdu. Tačiau tyrimai rodo, kad šimtai tūkstančių žmonių, šiuo metu žiūrinčių analoginę antžeminę televiziją, pereiti prie skaitmeninio signalo ketina paskutinėmis dienomis.
Išjungus analoginį signalą specialios įrangos neturintys senų televizorių savininkai matys „sniegą“.
Išjungus analoginį signalą specialios įrangos neturintys senų televizorių savininkai matys „sniegą“. / 123rf nuotr.

Rinkos tyrimų bendrovės SIC šį rudenį atlikta apklausa parodė, kad apie analoginio TV signalo išjungimą žino per 95 proc. lietuvių.

Nepaisant to, pereiti prie skaitmeninės televizijos lietuviai neskubės. Tik nedidelė dalis žmonių tuo ketina pasirūpinti likus daugiau nei trims mėnesiams iki išjungimo. Apie 40 proc. apklaustųjų, šiuo metu žiūrinčių analoginę antžeminę TV, teigė permainas vykdysiantys likus vienam mėnesiui iki išjungimo ar apskritai po jo. Dar maždaug penktadalis teigė nežinantys, kaip elgsis.

„Tai nėra nežinojimo pasekmė – žmonės žino patį faktą. Tačiau jie nesupranta, kad po 2012 metų spalio 29 dienos jų televizoriai tiesiog nieko neberodys, – teigė SIC tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė. – Manau, atėjo laikas keisti komunikacijos turinį iš informavimo į raginimą imtis priemonių dabar.“

Prognozuoja pirkėjų antplūdį

Šiuo metu analoginę televiziją žiūri maždaug trečdalis lietuvių (apie 350 tūkst. šeimų), kasmet šis skaičius sumažėja apie 15 proc. Jei situacija nesikeis, kitąmet analoginę antžeminę TV žiūrės maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų.

Pereinant prie skaitmeninio signalo reikia įsigyti specialų priedėlį (arba naują televizorių, kuriame jis būtų integruotas). Didelei daliai teks pakeisti ir anteną, kadangi skaitmeninis signalas atokiose vietovėse gali būti pernelyg silpnas, kad jį priimtų „naminė“ antena.

Prognozuojama, kad spalio-lapkričio mėnesiais skaitmeninių priedėlių ir antenų paklausa išaugs dešimteriopai. Taigi paskutinėmis dienomis iki analoginio signalo išjungimo skaitmeninių priedėlių, antenų, televizorių parduotuves ar mokamos TV operatorius užplūs šimtai tūkstančių žmonių.

Įrangos ar TV paslaugų tiekėjams susidoroti su milžinišku klientų antplūdžiu gali užtrukti daugiau nei keletą savaičių.

Kompanijos TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas abejojo, kad įrangos tiekėjai prisiims riziką ir iš anksto užsakys šimtus tūkstančių prietaisų, mat nesulaukę pirkėjų rizikuotų patirti milžiniškų nuostolių. O smarkiai padidėjus paklausai įrangos pristatymas vėluos. „Tiekėjams trūks įrangos ir susidarys savaitinės eilės. Aš manau, kad reiktų raginti žmones pereiti prie skaitmeninio signalo jau dabar, kad būtų išvengta „paskutinės minutės“ problemų“, – sakė N.Ivanauskas.

Jis siūlė aiškiau informuoti žmones, kas nutiks 2012 metų spalio 29 dieną, ar net vizualiai tai pademonstruoti, pvz., tam tikru metu laikinai išjungti analoginį signalą. Ekranuose pamatę „sniegą“ žmonės supras, kas jų laukia, ir susirūpins perėjimu prie skaitmeninės TV.

Papildyta 14.34 val.: Valdžia priemones numatė

Žmonių informavimo kampanija besirūpinanti Susisiekimo ministerija artimiausiu metu žada pakeisti reklaminius pranešimus. Informacija apie patį analoginės antžeminės televizijos išjungimo faktą bus pakeista raginimu pasirūpinti reikiama įranga.

„Mes negalime dvejus metus to paties rodyti ir apie tą patį šnekėti, taigi paskirstėme informavimą temomis. Antrąjį informavimo etapą norime pradėti lapkričio mėnesį. Taigi jis prasidės jau labai greitai, viskam yra pasiruošta“, – 15min.lt teigė susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas.

Paskutinis, trečiasis, informavimo etapas prasidės ateinantį pavasarį. Jo metu žmonės bus dar intensyviau raginami pasiruošti perėjimui prie skaitmeninės televizijos.

„Kaip rodo tas tyrimas, ir žinant lietuvių būdą, tai visi viską daro paskutinę dieną. Estijoje, Latvijoje viskas taip pat vyko paskutinėmis dienomis, nes niekas niekur neskuba. Informavimo biudžetas taip pat buvo paskirstytas atsižvelgiant į tai. Nes dabar nėra tikslo per daug išlaidauti, kai liko dar daug laiko“, – sakė M.Čerkauskas.

Informacinė kampanija vykdoma naudojant visus žiniasklaidos kanalus – televiziją, radiją, internetą, laikraščius. Iš viso tam bus išleista 7,5 mln. Lt, šias lėšas skyrė Europos Sąjunga.

Dar kone 30 mln. Lt numatoma išleisti skaitmeninių priedėlių kompensacijoms. Jas galės gauti tos šeimos, kurių pajamos vienam asmeniui nesiekia 525 Lt, viena šeima galės gauti 100 Lt kompensaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais