Išmanioji klasė nuo įprastinės skiriasi tuo, kad joje esantys mokiniai yra aprūpinti kompiuteriais, o mokytojas – išmaniąja lenta arba bent jau kompiuteriu su projektoriumi, kuris su mokinių kompiuteriais sujungiamas specialia komunikuoti padedančia programine įranga.
Kad sistema veiktų, mokykloje turėtų būti ir belaidis (Wi–Fi) ryšys.
Į muziejų eiti nebereikia
Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje dirbanti anglų kalbos mokytoja Edita Razbaitė išmaniojoje klasėje su vaikais septintokais pradėjo dirbti praėjusiais mokslo metais.
„Svarbiausias dalykas, kurį suteikia išmanusis mokymas, yra galimybė sukurti kitokį, integruotą pamokų modulį, kai pamoką gali kurti skirtingų dalykų specialistai ir, pavyzdžiui, muziejaus darbuotojas“, – pasakojo E.Razbaitė.
Mokytojai technologijos į anglų kalbos pamoką leidžia lengviau integruoti istorijos ar technologijų žinias: su kito dalyko mokytoju iš anksto įrašoma pamoka, o vėliau per anglų kalbos pamoką išmaniojoje klasėje medžiaga parodoma. Privalumas tas, kad mokytojai įrašą gali padaryti jiems patogiu metu, kai pamokos nesidubliuoja, o įrašas gali būti rodomas daug kartų ir bet kuriuo metu.
Išmaniosios klasės sudaro sąlygas daryti transliacijas nuotoliniu būdu, todėl klasei nebereikia važiuoti į muziejų, užtenka paprašyti pagalbos muziejaus darbuotojų.
Be to, išmaniosios klasės sudaro sąlygas daryti transliacijas nuotoliniu būdu, todėl klasei nebereikia važiuoti į muziejų, užtenka paprašyti pagalbos muziejaus darbuotojų. Anot E.Razbaitės, paprastai jie labai noriai padeda.
E.Razbaitė sako, kad klasėje su mokiniais dirbama ne kasdien – maždaug tris ar keturis kartus per savaitę.
Klasėje integruotas „Office 365“ paketas, į kurį įeina ir socialinis tinklas „Yammer“, primenantis „Facebook“. Vaikai jame gali matyti vieni kitų darbus, komentuoti, diskutuoti, tik, skirtingai nuo „Facebook“, šis socialinis tinklas uždaras ir prie jo gali prisijungti tik mokyklos mokiniai arba specialius pakvietimus gavę žmonės.
„Tas mokymas traukia vaikus. Ir pamokos gylis, ir kokybė yra visiškai kitokie, – pasakojo E.Razbaitė. – Viena yra anglų kalba parašyti apie filmą sąsiuvinyje ir paduoti mokytojui ištaisyti klaidas, o visai kas kita – parašyti filmo pristatymą į socialinį tinklą, patikrinti, ar tai, ką rašo klasės draugai, yra tiesa, ir anglų kalba parašyti komentarus. Tai visai kitoks darbas, kuris iš vaiko reikalauja daugiau atsakomybės – juk socialiniame tinkle negali parašyti bet ko.“
Be to, E.Razbaitė sako, jog vaikams nė nekyla minčių bėgti iš pamokų – esą tokias mokymosi sąlygas turintys vaikai jaučiasi išskirtiniai ir noriai mokosi.
Nėra kada nuobodžiauti
Išmanias technologijas mokyklose naudoja ne tik vidurinių, bet ir pradinių klasių mokytojai ir mokiniai.
Ketvirtus metus išmaniojoje klasėje dirbanti Panemunės pradinės mokyklos mokytoja Natalija Bankauskaitė sako, kad daugelis pirmokų į mokyklas jau ateina turėdami daugiau technologinių žinių nei mokytojai, o tie, kurie žinių neturi, jų greitai įgauna, nes yra imlesni ir smalsesni.
Dirbti išmaniose klasėse vaikams gerokai įdomiau nei mokytis iš vadovėlių – vaikai pamokose nebesėdi apsnūdę ir dalyvauja kur kas aktyviau.
Panemunės mokykla klasėje turi „Samsung“ įrangą – planšetinius kompiuterius, išmaniąją lentą ir klasės valdymo sistema „Samsung School“.
Pasak N.Bankauskaitės, išmani klasė leidžia užduotis pritaikyti pagal kiekvieno poreikius ir darbo tempą
„Technologijos suteikia galimybę dalykus ištyrinėti įdėmiau. Be to, kai kiekvienas vaikas turi savo planšetę, galima lengvai pasirinkti darbo tempą ar individualizuoti užduotis. Klasės valdymo sistemos padeda matyti, ką daro kiekvienas vaikas, tad jei kažkuriam nesiseka, mokytojas gali prieiti ir paaiškinti“, – privalumus vardino mokytoja.
Ji pridūrė, kad dirbti išmaniose klasėse vaikams gerokai įdomiau nei mokytis iš vadovėlių – vaikai pamokose nebesėdi apsnūdę ir dalyvauja kur kas aktyviau.
Nepigus malonumas
„Microsoft“ technologijų eksperto Šarūno Končiaus teigimu, vien į klasę nupirkti planšetiniai kompiuteriai ir lentos nepadaro mokymosi efektyvesniu – reikia, kad į darbą įsitrauktų ir mokytojai. Tačiau paprastai mokyklose visuomet atsiranda entuziastingų mokytojų grupė, kuri paruošia naują programą.
„Microsoft“ Lietuvos mokykloms siūlo planą „Office 365 Education E1“, į kurį įeina klasės valdymo sistema, socialinis tinklas „Yammer“, paštas ir kitų funkcijų. Už papildomas paslaugas mokyklos turi mokėti. Taip pat mokamos yra ir programėlės, kurias iš „Microsoft“ perka Švietimo ir mokslo ministerija.
Išmaniųjų klasių kaina labai priklauso nuo komplektacijos ir įrenginių kokybės.
„Jei kalbėtume apie minimalią konfigūraciją, tai galima rasti tinkamo dydžio kompiuterių – kokių dešimties colių – maždaug po 300 eurų. Projektorius gali kainuoti 600 eurų, o išmanioji lenta – 3–6 tūkst. eurų. Be to, reikia ir infrastruktūros, kad būtų bevielis internetas“, – kalbėjo Š.Končius.
Ar mokymosi išmaniojoje klasėje Lietuvoje rezultatai geresni nei įprastinėje, galima tik spėti – Lietuvoje, anot Š.Končiaus, palyginamųjų tyrimų dar nėra, tačiau šiuo metu kaip tik atliekamas pirmasis, kurio rezultatai turėtų būti aiškūs rudenį.
Vis dėlto Rasa Šimkūnaitė, „Samsung Electronics Baltics“ verslo skyriaus Lietuvoje atstovė sakė, kad panašūs tyrimai buvo inicijuoti Pietų Korėjoje, taigi panašūs rezultatai galėtų būti ir mūsų šalyje.
„Pietų Korėjoje dviejose mokyklose, naudojančiose „Samsung School“ sprendimą, buvo vykdomi lyginamieji tyrimai. Stebėtos aštuonios klasės – po keturias su ir be išmaniosios klasės sprendimų. Klasėse, naudojančiose „Samsung School“, pažymių vidurkis paaugo nuo 5 iki 15 proc.“, – sakė R.Šimkūnaitė.
Pasak jos, išmaniųjų klasių privalumas yra ne tik didesnis mokinių susidomėjimas ar galimybė individualizuoti užduotis, bet ir didesnė darbo įrankių įvairovė: „Juk beveik kiekvienas išmanusis įrenginys yra tuo pačiu metu ir fotoaparatas, jutiklių komplektas (kompasas, giroskopas, apšviestumo daviklis, mikrofonas ir kt.), kuriuo galima pasinaudoti ir laboratorinių darbų metu.“
Kiek klasių – neaišku
Kiek išmanių klasių šiuo metu yra Lietuvoje, negali pasakyti nei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), nei įrangą klasėms tiekiančios įmonės – tokia statistika nekaupiama. Tačiau kalbinti specialistai skaičiuoja, jog tokių visiškai įrengtų klasių Lietuvoje turėtų būti maždaug kelios dešimtys.
Nors ŠMM ir nelabai žino, kiek mokyklų Lietuvoje moko išmaniai, viceministrės Genovaitės Krasauskienės teigimu, mokinių aprūpinimas technologijomis mūsų šalies mokyklose yra toks pats, kaip ir panašiose ekonominio išsivystymo šalyse.
„Vis daugiau mokyklų įsigyja išmaniąsias lentas, naudoja mobiliąsias technologijas (planšetinius kompiuterius) pamokose. Aprūpinti visas mokyklas šiuolaikiškomis technologijomis ir suteikti visiems mokytojams galimybes įgyti reikiamų kompetencijų jas efektyviai naudoti yra didelių investicijų reikalaujantis uždavinys“, – sakė G.Krasauskienė.
Technologijų skatinimui mokinių ir mokytojų ugdyme 2014–2016 m. ŠMM planuoja skirti 40 mln. eurų. Ypatingą dėmesį ketinama skirti ypatingų poreikių turinčių mokinių aprūpinimui.
