Taigi, jeigu nerimavote skaitydami antraštes, kad nedideli išmatų bakterijų kiekiai būna ant rankų ir ant praustuvų čiaupų, dabar turėtumėte arba visiškai nevaldomai supanikuoti, arba nusiraminti ir nebeieškoti saugios vietos – nes tokio dalyko nėra. Visi iki šiol atlikti išmatų bakterijų buvimo aplinkoje tyrimai ganėtinai aiškiai parodo, kad išmatų bakterijų yra absoliučiai visur. Štai jums smarkiai patrumpintas sąrašas vietų ir objektų, kur galima rasti šių bakterijų:
- Kompiuterių klaviatūros;
- Virtuvės kempinė, plautuvė, virtuvės čiaupo rankenėlės (tame pačiame tyrime nustatyta, kad virtuvėje išmatų bakterijų daugiau nei tualetuose – tualetų sėdynės, kaip bebūtų keista yra vienos švariausių vietų visuose namuose);
- Telefonai;
- Parduotuvių vežimėlių rankenos;
- Batai;
- Visi drabužiai (tikriausiai dėl to, kad jie skalbiami kartu su apatiniais drabužiais, kuriuose prieš skalbimą vidutiniškai būna 0,1 g išmatų);
- Kiekvienas viešbučio kambarys, kuriame kada nors esate buvę;
- Oras, kuriuo kvėpuojate.
Leidinys popsci.com rašo, jog sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti, tačiau tame tiesiog nėra prasmės. Tiesą jau supratote: bakterijų yra visur ir jų išvengti niekaip negalime. Bet ką tada daryti?
Užduokim klausimą kiek kitaip: o kodėl dėl to reikėtų ką nors daryti? Juk tik labai nedidelė bakterijų dalis – net ir išmatų bakterijų – mums sukelia kokių nors fizinių sveikatos sutrikimų. Didžioji dalis mikroorganizmų, kurie buvo pašalinti iš žarnyno, ten atliko mums labai naudingą funkciją – sudarė didžiules bakterijų kolonijas, kurios virškino mūsų maistą ir reguliavo gausybę įvairių fiziologinių organizmo funkcijų.
Ir tų bakterijų bijoti visai nereikia. Mat tikrai nebūtume išgyvenę dešimčių tūkstančių metų kaip žmonės (ar šimtų milijonų metų kaip daugialąsčiai gyvūnai), jeigu pradėtume mirinėti nuo kiekvienos bakterijos, kuri tik mums perbėgtų kelią. Ir netgi bakterijos, kurios teoriškai gali sukelti sveikatos sutrikimus, dažniausiai būna neutralizuojamos mūsų imuninių sistemų. O tokių bakterijų yra labai nedidelė mažuma – kur kas daugiau yra tokių, kurios tiesiog nekelia mums jokios grėsmės.
Priežastis, dėl kurios žodžių junginys „išmatų bakterijos“ skamba taip grėsmingai, yra ta, kad per išmatas iš tiesų plinta ganėtinai daug tikrų, baisių, pavojingų ligų. Hepatitas, vidurių šiltinė, cholera, norovirusas, rotavirusas, poliomelitas, enterokolitas, kaspinuočiai ir daugybė kitų bjaurių virusinių, bakterinių ir parazitinių infekcijų yra perduodamos vadinamuoju fekaliniu-oraliniu keliu. Nė viena iš šių ligų nėra pageidautina, todėl evoliucijos eigoje mums išsivystė natūralus bjaurėjimasis išmatomis. Tiesiog atsiriboti nuo to smirdinčio reikalo yra saugiau.
Tačiau net tai, kad per išmatas sklinda daugybė rimtų ligų, nereiškia, kad visur esančios bakterijos yra pavojingos. Na taip, negalima paneigti, kad jų „gimtinė“ yra išmatos. Taip, vis dar būtina plautis rankas po kiekvieno apsilankymo tualete. Taip, jeigu tik yra galimybė, viešajame tualete rinkitės popierinius rankšluosčius, o ne orą pučiančius džiovintuvus.
Bet faktas lieka faktu: su išmatų mikroorganizmais aplinkoje gyvename dešimtis tūkstančių metų, tad nelieka nieko kito, kaip ir toliau sėkmingai su jais sugyventi. O net kartais mus puolantys patogeniniai mikroorganizmai beveik visais atvejais tik sustiprina mūsų imuninės sisteminės parengtį kovai ar net praturtina mūsų organizmą pagalbininkais, virškinančiais mūsų maistą.
Bet rankas vis vien plaukitės!
