Yra tik vienas kabliukas. Vynas buvo romėno vyro laidojimo reikmenų dalis, o jo kremuoti palaikai buvo įmesti į stiklinį indą prieš jį užantspauduojant. Kadaise buvęs saldus baltas vynas dabar nusidažė rausva spalva, o jo sudėtyje yra žmogaus pelenų.
Nepaisant žmogaus pelenų ir kitų priedų, šis vynas dabar yra seniausias pasaulyje žinomas vyno derlius, šimtais metų pranokstantis IV a. po Kristaus išleistą Špeyerio vyno butelį. Pastarasis buvo atrastas dar 1867 m.
„Buvome labai nustebę, kad vienoje iš laidojimo urnų išliko skysčio– sako Karmonos miesto muziejaus archeologas Chuanas Manuelis Romanas.
Pats mauzoliejus, greičiausiai kolektyvinis kapas, priklausęs konkrečiai šeimai, yra tam tikra džiuginanti retenybė. Dažnai, bėgant tūkstantmečiams, senovinės kapavietės būna apiplėšiamos, o istorikams lieka mažai medžiagos tyrimams. Tačiau 2019 m. archeologams pietų Ispanijoje pasisekė – jie rado vis dar užantspauduotą kapą, išsaugojusį savo turinį.
Joje jie rado daug prabangių kapo reikmenų – pačiuliais kvepiančių kvepalų, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių, audinių, stiklo dirbinių ir didelį indą. Atidarę konteinerį tyrėjai rado užantspauduotą stiklinę urną, iki pusės pripildytą neaiškaus skysčio, rašo „ScienceAlert“. Vėliau laukė darbas laboratorijoje. Mokslininkai išsiaiškino, kad šis skystis yra vynas - nors dabar jis įgijęs rausvą spalvą, jis pagamintas iš baltų vynuogių.
Vyno užpylimas ant kremuotų mylimo žmogaus palaikų yra senovės romėnų laikų laidojimo praktika.
Vyno urnoje paguldytas romėnas buvo palaidotas toje pačioje kameroje kaip ir dar penki žmonės. Kitoje stiklinėje urnoje buvo palaidota moteris, vardu Hispana. Ji nebuvo panardinta į vyną, nors kai kurios romėnų moterys irgi buvo laidojamos su vynu. Jos urnoje, be palaikų, buvo gintarinių papuošalų, kalnų krištolo indelis su pačiuliu ir suiręs šilkinis audinys, rašo „ScienceAlert“.
Romėnų vyro urnoje taip pat netrūko turtų. Jo urnoje buvo auksinis žiedas, ant kurio iškaltas romėnų laiko, perėjimo, perėjimo ir pabaigos dievo Januso atvaizdas.
