Mokslininkai sakė, kad ieškojo sprendimo maždaug 15-ai proc. pasaulio porų, kurios negali susilaukti vaikų ir kurių vienintelė galimybė dabar yra donorų sperma ar kiaušinėliai.
„Ką daryti, kai žmogus, kuris nori turėti vaikų, neturi gametų (kiaušinėlių ar spermatozoidų)?“ – klausė Valensijos nevaisingumo tyrimų instituto – pirmos Ispanijoje medicinos įstaigos, skirtos vien dirbtinio apvaisinimo klausimams, – mokslo direktorius Carlosas Simonas.
Per mėnesį odos ląstelė virto gonocitu, kuris gali išsivystyti į spermatozoidą ar kiaušinėlį, bet tas gonocitas dar negali apvaisinti.
„Tai problema, kurią norime spręsti: (norime) galėti sukurti gametas žmonėms, kurie jų neturi“, – sakė jis.
Jų tyrimo, kuris buvo atliktas drauge su Stanfordo universitetu Jungtinėse Valstijose, rezultatai antradienį buvo paskelbti „Nature“ interneto žurnale „Scientific Reports“.
Mokslininkus įkvėpė japonas Shinya Yamanaka ir britas Johnas Gordonas, kurie 2012 metais pasidalijo Nobelio premiją už atradimą, kad suaugusio organizmo ląsteles galima transformuoti atgal į kamienines ląsteles, panašias į embriono.
C.Simonas ir jo komanda sugebėjo „perprogramuoti“ subrendusias odos ląsteles įvesdami genus, kurių reikia gametoms (lytinėms ląstelėms) susiformuoti.
Per mėnesį odos ląstelė virto gonocitu, kuris gali išsivystyti į spermatozoidą ar kiaušinėlį, bet tas gonocitas dar negali apvaisinti.
„Tai spermatozoidas, bet jam dar reikia tolesnės brendimo fazės, kad jis taptų gameta. Tai – tik pradžia“, – sakė C.Simonas.
Tai dar vienas žingsnis į priekį po tyrimų, kuriuos atliko kinų mokslininkai, anksčiau šiais metais paskelbę, kad jiems pavyko iš dirbtinės spermos sukurti peles.
„Dėl žmogaus rūšies privalome atlikti daug daugiau testų, nes kalbame apie vaiko gimimą“, – sakė C.Simonas.
Mokslininkai taip pat turi atsižvelgti į teisinius suvaržymus, nes minima technologija yra susijusi su embrionų sukūrimu, kuris šiuo metu leidžiamas tik kai kuriose valstybėse.
„Kalbame apie ilgą procesą“, – sakė C.Simonas.
