Įspėja: artimiausi penkeri metai Žemėje bus karščiausi per visą istoriją

Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus dėl precedento neturinčio pasaulinės temperatūros kilimo greičiausiai bus peržengta Paryžiaus susitarime numatyta 1,5 laipsnio pagal Celsijų riba.
Vasariška kaitra Vilniuje
Vasariška kaitra Vilniuje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) savo naujausiame metiniame vertinime pateikė griežtą perspėjimą. WMO duomenimis, yra 66 proc. tikimybė, kad vidutinė metinė pasaulio paviršiaus temperatūra laikinai peržengs 1,5 C virš priešindustrinio laikotarpio lygio ribą. Tai būtų pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai buvo užfiksuotas toks pakilimas.

Mokslininkai įspėjo, kad peržengus 1,5 C ribą labai padidėja rizika susidurti su lūžio taškais, galinčiais sukelti negrįžtamą klimato krizę, pavyzdžiui, Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo dangų suirimą, ekstremalias karščio bangas, dideles sausras, vandens trūkumą ir ekstremalius orus didelėje pasaulio dalyje.

2015 m. Paryžiaus susitarime apie 200 šalių įsipareigojo apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 C arba mažiau. Dabar, nors ir laikinai, ši riba gali būti pirmą kartą peržengta.

„Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais išsivystys šiltėjantis El Nino, o tai kartu su žmogaus sukelta klimato kaita paskatins pasaulinę temperatūrą pakilti į iki šiol nepažintą teritoriją“, – pareiškime sakė WMO generalinis sekretorius Petteri Taalas, – „Tai turės toli siekiančių pasekmių sveikatai, aprūpinimui maistu, vandentvarkai ir aplinkai. Turime būti pasiruošę.“

Naujausia WMO ataskaita apima 2023-2027 m. laikotarpį. Joje teigiama, kad yra 98 proc. tikimybė, jog ateinantys 5 metai bus karščiausi per visą istoriją – viršys 2016 m. rekordinį temperatūros pakilimą.

Tyrėjai teigė, kad didžioji šio atšilimo dalis pasiskirstys netolygiai. Pavyzdžiui, Arktyje temperatūra svyruos tris kartus daugiau nei likusioje pasaulio dalyje, o tai pagreitins tirpimą, kuris gali smarkiai paveikti tokias orų sistemas kaip Šiaurės Atlanto srovė – labai svarbias Šiaurės pusrutulio temperatūros reguliavimo sistemas.

123RF.com nuotr./Klimato kaita
123RF.com nuotr./Klimato kaita

Tuo tarpu Centrinėje Amerikoje, Australijoje, Indonezijoje ir Amazonijoje turėtų sumažėti kritulių. Dėl miškų kirtimo, klimato kaitos ir deginimo milžiniški atogrąžų miškai nuo 2000-ųjų prarado dalį savo atsparumo, todėl mokslininkai nerimauja, kad gali būti peržengtas kritinis taškas, dėl kurio jie gali virsti savana.

„Ši ataskaita nereiškia, kad visam laikui viršysime Paryžiaus susitarime nurodytą 1,5 C lygį, kuriame kalbama apie ilgalaikį atšilimą per daugelį metų“, – sakė P.Taalas, – „Tačiau WMO skambina pavojaus signalu, kad 1,5 C lygį laikinai viršysime vis dažniau.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų