Mokslininkai teigia, kad sparčiai plintančios grybelių atakos svarbiausioms pasaulio kultūroms kelia grėsmę būsimam planetos aprūpinimui maistu, ir įspėja, kad nesugebėjimas kovoti su grybeliniais patogenais gali sukelti „pasaulinę sveikatos katastrofą“.
Grybai jau dabar yra didžiausi pasėlių naikintojai. Jie yra labai atsparūs, vėjas išnešioja jų sporas dideliais atstumais ir jie gali lengvai užkrėsti vienos kultūros laukus. Be to, jie labai lengvai prisitaiko.
Tyrėjai teigia, kad grybinių ligų poveikis dar labiau sustiprės, nes dėl klimato temperatūra kyla, o grybelinės infekcijos nuolat juda ašigalių link – maždaug 7 km per metus.
Aukštesnė temperatūra taip pat skatina naujų grybinių patogenų variantų atsiradimą, o ekstremalesnės audros gali paskleisti jų sporas dar toliau.
Ekseterio universiteto profesorė Sarah Gurr, viena iš ataskaitos bendraautorių, sakė, kad grybai neseniai atkreipė visuomenės dėmesį dėl populiaraus televizijos serialo „The Last of Us“, kuriame grybai užkrečia žmonių smegenis.
„Nors šis siužetas yra mokslinė fantastika, mes įspėjame, kad dėl spartaus grybelinių infekcijų plitimo pasaulyje gali kilti pasaulinė sveikatos katastrofa. Šiuo atveju neišvengiama grėsmė kyla ne dėl zombių, o dėl visuotinio bado“, – teigė ji.
Mokslininkai teigė, kad taip pat yra pavojus, jog visuotinis atšilimas padidins grybelių atsparumą karščiui, todėl jie gali užkrėsti šiltakraujus gyvūnus ir žmones.
Įspėjime, paskelbtame mokslinio žurnalo „Nature“ straipsnyje, teigiama, kad augintojai jau dabar dėl grybinių ligų praranda nuo 10 iki 23 proc. pasėlių. Penkių svarbiausių kultūrų – ryžių, kviečių, kukurūzų, sojų pupelių ir bulvių – infekcijos kasmet padaro nuostolių tokiam kiekiui maisto, kuriuo būti galima išmaitinti šimtus milijonų žmonių. Neseniai sudarytame didžiausią poveikį darančių kenkėjų ir ligų sukėlėjų sąraše grybai užėmė pirmąsias šešias vietas.
Tyrėjai teigia, kad grybeliai yra neįtikėtinai atsparūs – dirvožemyje jie išlieka gyvybingi iki 40 metų, o jų sporos, plintančios oru, gali keliauti tarp žemynų.
Vienas iš sprendimo būdų – sėti sėklų mišinius, turinčius įvairių genų, atsparių grybinei infekcijai, o ne monokultūras su viena paderme. 2022 m. Danijoje tokiu būdu buvo auginama apie ketvirtadalis kviečių. Pasak mokslininkų, taip pat gali padėti technologijos – dronai ir dirbtinis intelektas, leidžiantys anksčiau aptikti ir kontroliuoti ligos protrūkius.
