Žemės paviršiaus temperatūra iki 2100 m. pakils 2,7 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio laikotarpio lygio, todėl daugiau nei du milijardai žmonių – 22 proc. prognozuojamos pasaulio populiacijos – atsidurs už klimato komforto zonos, pranešė mokslininkai „Nature Sustainability“.
Daugiausia žmonių, kuriems pagal šį scenarijų gresia mirtinas karštis, gyvena Indijoje (600 mln.), Nigerijoje (300 mln.), Indonezijoje (100 mln.), Filipinuose ir Pakistane (po 80 mln.).
„Tai iš esmės keičia planetos paviršiaus apgyvendinimo galimybes ir potencialiai gali lemti plataus masto žmonių gyvenamosios vietos pertvarkymą“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Timas Lentonas, Ekseterio universiteto Globalių sistemų instituto direktorius.
Remiantis išvadomis, jei pasaulinis atšilimas neviršytų 2015 m. Paryžiaus klimato sutartyje numatyto 1,5 °C tikslo, žmonių, kuriems gresia pavojus, skaičius smarkiai sumažėtų – iki mažiau nei pusės milijardo – maždaug 5 proc. iš 9,5 mlrd. žmonių, kurie, tikėtina, gyvens planetoje po šešių ar septynių dešimtmečių.
Vos 1,2 °C atšilimas jau dabar padidino karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų intensyvumą, o pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausi per visą istoriją.
Naujose išvadose naudojama „pavojingo karščio“ riba yra 29 °C vidutinė metinė temperatūra.
Tyrimai parodė, kad nuolatinė aukšta temperatūra, siekianti šią ribą arba ją viršijanti, yra glaudžiai susijusi su didesniu mirtingumu, mažesniu darbo našumu ir pasėlių derliumi, taip pat infekcinių ligų plitimu.
Dar prieš 40 metų tik 12 milijonų žmonių visame pasaulyje buvo veikiami tokių ekstremalių temperatūrų.
Šiuo metu šis skaičius išaugo penkis kartus, o per ateinančius dešimtmečius dar labiau didės dėl klimato krizės, kurią sukėlė žmonių vykdoma veikla.
Rizika padidėja regionuose, esančiuose ties ekvatoriumi, kur žmonių populiacija auga sparčiausiai: atogrąžų klimatas gali tapti mirtinai pavojingas net esant žemesnei temperatūrai, kai didelė drėgmė neleidžia kūnui atvėsti prakaituojant.
