Tačiau kartu su plaukimo lauke teikiamais džiaugsmais kyla ir tam tikrų pavojų. Pavyzdžiui, į jūras, upes ir ežerus nuolat patenka nevalytų nuotekų, todėl gali būti sunku rasti saugią vietą, kurioje būtų galima paplaukioti.
Maudymasis baseine irgi susijęs su tam tikrais pavojais. Dažniausios ligos, kuriomis čia užsikrečiama, yra šlapimo takų infekcijos, ausų uždegimai ir žarnyno infekcijos. Nešvariuose baseinuose taip pat gali perštėti akys ir juose gali veistis įvairių bakterijų ir mikrobų.
Tačiau nors ir aišku, kad maudymasis lauko vandenyse kelia kitokią riziką nei maudymasis baseine, klausimas, kur maudytis saugiausia, gali pasirodyti ne iš karto akivaizdus. Taigi kur maudytis saugiau: baseinuose ar upėse, ežeruose, kanaluose ir jūroje?
Toksiški vandenys
Skirtingai nei baseinuose, kur vanduo kruopščiai stebimas, lauko vandenų sudėtis nuolat kinta. Tai reiškia, kad iš netoliese esančių ūkių ar pramoninių zonų į laukinius vandenis gali patekti cheminių medžiagų, gyvūnai gali tuštintis į vandenį, o tam tikrose vietovėse žmonių nuotekos gali būti teisėtai ar kitaip nuleidžiamos į vandenį (jei matote vamzdžius, neikite į vandenį).
Gali nebūti ženklų, įspėjančių apie vietinius pavojus, o toksinių medžiagų buvimas gali būti neakivaizdus. Jei abejojate dėl lauko vandens telkinių cheminio saugumo, geriau į juos neiti. Jei vanduo atrodo ar kvepia netinkamai, pasitikėkite savo nuojauta.
Lauko vandenyse, palyginti su baseinais, taip pat yra natūralių pavojų, ypač vasarą. Mėlynai žalieji dumbliai yra bakterijų rūšis, natūraliai aptinkama ežerų ekosistemose. Šiltomis vasaromis dumbliai linkę daugintis ir ežero paviršiuje suformuoja žalios spalvos miltelių pavidalo žvyną (vadinamąjį žydėjimą). Šis melsvadumblių žydėjimas gali išskirti toksinų, kurie yra kenksmingi žmonėms ir kartais mirtini naminiams gyvūnams.
Maudantis vandenyje, kuriame yra toksinus išskiriančių dumblių žydėjimo, arba jį prarijus, gali atsirasti odos bėrimas, akių sudirginimas, stiprūs virškinimo trakto sutrikimai, karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmas.
Bakterijos ir virusai
Dažniausia su maudynėmis atviruose vandens telkiniuose susijusi liga – viduriavimas, dažnai dėl užterštumo nuotekomis. Susergama, jei išgeriama užteršto vandens, kuriame gali būti bakterijų ir virusų, pavyzdžiui, E. coli ir noroviruso.
Žiurkės, gyvenančios kanalizacijoje šalia gėlavandenių upių ar kanalų, su šlapimu taip pat gali pernešti bakterijų sukėlėjų Leptospira, sukeliančių Leptospirozę (Veilo ligą). Infekcija užsikrečiama, jei ežero, upės ar kanalo dirvožemis ar vanduo, kuriame yra užsikrėtusių gyvūnų šlapimo, nuryjamas, patenka į plaukiko akis ar per žaizdą.
Leptospirozė gali sukelti kepenų ir inkstų pažeidimus, o negydoma gali būti mirtina. Jei praėjus iki dviejų savaičių po maudymosi upėje ar kanale pasireiškė gripo ar geltos simptomai, vertėtų kreiptis į gydytoją dėl leptospirozės tyrimo.
Kalbant apie jūrą, 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, maudęsi jūros vandenyje, dažniau patyrė ausų, nosies, gerklės ir virškinimo sistemos infekcijas nei tie, kurie liko paplūdimyje. Taigi po maudynių bet kokiame lauko vandenyje ir, be abejo, prieš valgant, pravartu nusiprausti.
Verdiktas
Viską susumavus, net ir turint omenyje, kad baseine gali būti žmonių, kurie šlapinasi ir tuštinasi, valdomas baseinas visada bus saugesnė aplinka maudynėms. Ypač jei atsižvelgsite į tokius dalykus, kaip medūzų įgėlimai ir papildoma rizika, kylanti maudantis šaltame vandenyje.
Palyginti su baseinu, lauko maudynių mėgėjai dažniau gali pasijusti blogai maudydamiesi lauko vandenyje, nes jame visada bus potencialiai ligas sukeliančių mikrobų.
Baseinų vandenyje, kuriame tinkamai dezinfekuojamas chloras ir palaikomas pH, yra daug mažesnė tikimybė, kad jame bus užkrečiamųjų mikroorganizmų, todėl jis yra daug saugesnė aplinka pramoginiam plaukiojimui. Susižalojimų ir skendimų tikimybė taip pat yra daug mažesnė baseinuose, kuriuose yra apmokyti gelbėtojai ir saugos įranga.
Taigi, galbūt lauko valdomas baseinas yra geriausias iš abiejų pasaulių - maudynės su saule ant nugaros sanitarinėje aplinkoje.
