Trečiadienį NASA paviešintose nuotraukose ši milžinė yra matoma iš kaip niekad arti.
NASA erdvėlaivis šias spalvotas nuotraukas padarė fotografuodamas su raudonu, žaliu ir mėlynu filtrais, o tuomet visos nuotraukos buvo sujungtos į vieną spalvotą vaizdą.
Tačiau „Juno“ misija – ne vien tik įspūdingos nuotraukos. Erdvėlaivis turi daviklius, kurie gali užfiksuoti magnetinius laikus, taip pat – Jupiterio atmosferos masę ir sudėtį. Su turimais instrumentais jis turėtų padėti mokslininkams atsakyti į gausybę klausimų – kaip ši gigantiška audra veikia ir kodėl ji pastaruosius dešimtmečius mažėja.
Jupiteris turi net 67 palydovus – yra tarsi mažytė Saulės sistema. Planetą sudaro tie patys pagrindiniai elementai, kaip ir Saulę – daugiausiai helis ir vandenilis. Tačiau Jupiteris neturi pakankamai masės, kad užsidegtų ir taptų žvaigžde.
Jupiterio gravitacijos jėga tokia stipri, kad ji lengvai pagriebia objektus kosmose ir įtraukia į planetos orbitą. Tai gali būti vienas iš paaiškinimų, kodėl Jupiteris turi tiek daug palydovų.
Viliamasi, kad „Juno“, iš arti apžiūrėdamas Jupiterį, padės geriau suprasti ir Saulės sistemos susidarymą.
„Juno“ buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje 2011-ųjų rugpjūtį. Misijos tikslas – tirti Jupiterio kilmę, struktūrą, atmosferą ir magnetosferą.
„Juno“ skrieja elipsine orbita virš Jupiterio ašigalių. Perihelyje, kai būna arčiausiai planetos, aparatas pralekia maždaug 5000 km aukštyje virš debesų viršūnių.
Šio zondo misija turėtų baigtis 2018-ųjų vasarį – tuomet „Juno“ susinaikins nerdamas į planetos atmosferą.
Šis 1,1 mlrd. JAV dolerių kainavęs projektas mokslininkams turi suteikti galimybę pirmąkart pažvelgti, kas dedasi po po Jupiterio debesimis, daugiau sužinoti apie šios planetos atmosferą ir išsiaiškinti, kiek joje esama vandens.
