Šį JAV mokslininkų išradimą paskelbė žurnalas „Science Advances“.
Degimą lėtinantis ir liepsną gesinantis trifenilfosfatas specialioje kapsulėje patalpinamas į elektrolitą – akumuliatoriaus rūgštį. Baterijai įkaitus iki 150 laispnių pagal Celsijų, kapsulės apvalkalas ištirpsta, ir išlaisvinamas trifenilfosfatas. Užsiliepsnojimo židinys sunaikinamas akimirksniu – per 0,4 sekundės.
Savaiminį užsiliepsnojimą gali sukelti ir pernelyg spartus baterijos įkrovimas ar net menkiausia klaida ją gaminant.
Greičiau įkraunamos, ilgiau veikiančios ir didesniu energijos išskyrimo tankiu pasižyminčios ličio jonų baterijos turi blogą savybę kaisti ar net užsidegti, sprogti. Savaiminį užsiliepsnojimą gali sukelti ir pernelyg spartus baterijos įkrovimas ar net menkiausia klaida ją gaminant.
Ankstesni bandymai į akumuliatorių integruoti trifenilfosfatą buvo nesėkmingi, nes šis aplinkai pavojingas ir dirginantis polimeras iš esmės pablogindavo akumuliatoriaus darbines savybės.
JAV nacionalinė transporto saugos valdyba pernai vasarį perspėjo dėl ličio jonų akumuliatorių gabenimo lėktuvais, nes jie gali sukelti gaisrą.
Viena mobiliojo ryšio telefonų gamybos lyderių „Samsung“ kol kas oficialiai neįvardijo liūdnai pagarsėjusio ir milžiniškus nuostolius jai kainavusio apie 2,5 mln. „Galaxy Note 7“ atšaukimo visame pasaulyje pernai rudenį priežasčių. Tuo tarpu beveik neabejojama, kad šio modelio išmaniųjų telefonų savaiminį užsiliepsnojimą ar sprogimą sukeldavo perkaitusios ličio jonų baterijos.
