Šioje technologijoje naudojamas metodas, kuris veikia vandenį elektros krūviu, kad būtų pašalintos druskų molekulės, bakterijos ir virusai. Dėl to nebereikia keisti filtrų bei naudoti slėgio siurblių, kurie būtini dabartiniams komerciniams vandens gėlinimo įrenginiams.
Į lagamino dydžio įrenginį supakuotas prietaisas sveria mažiau nei 10 kilogramų ir gali būti maitinamas nešiojamu saulės kolektoriumi.
Pasak jį sukūrusios Masačusetso technologijos instituto (MIT) komandos, dėl to jį galima naudoti atokiose ir labai ribotų išteklių vietovėse.
„Metų metus dirbome prie atskirų gėlinimo procesų, tačiau visus šiuos pasiekimus sudėti į dėžę, sukurti sistemą ir pademonstruoti ją man yra labai reikšminga ir naudinga patirtis”, – „Independent“ cituoja MIT elektros inžinerijos profesorių Jongyoon Haną.
Dėl dviejų pakopų proceso, kurio metu pašalinamos ištirpusios ir suspenduotos kietosios dalelės, gėlinimo įrenginyje pagaminamas vanduo viršija Pasaulio sveikatos organizacijos kokybės standartus.
Įrenginys sukurtas taip, kad juo galėtų naudotis ne specialistai, o valdyti jį galima belaidžiu ryšiu per išmaniojo telefono programėlę. Sėkmingai išbandytas prototipas leido per valandą 0,3 litro jūros vandens paversti geriamuoju vandeniu.
„Šiuo metu siekiame padidinti šį gamybos greitį. Aš didžiuojuosi mūsų iki šiol padaryta pažanga, tačiau reikia dar daug nuveikti”, – sakė mokslininkas Junghyo Yoon.
Kiti mokslininkai, nedalyvavę tyrime, pastebėjo dabartinio prototipo trūkumų.
Niujorko universiteto Abu Dabio vandens tyrimų centro direktorius profesorius Nidalas Hilalas teigė, kad šiam įrenginiui reikalingos brangios medžiagos.
„Būtų įdomu pamatyti panašias sistemas, kuriose būtų naudojamos pigios medžiagos”, – sakė jis.
