Higgso bozonas. Neabejotinai didžiausio atgarsio susilaukęs mokslo įvykis šiais metais – Higgso bozono arba „dieviškosios dalelės“ atradimas. Liepos mėnesį pasaulį sudrebino iš CERN būstinės Ženevoje atskriejusi žinia apie Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) beveik šviesos greičiu skriejančių protonų susidūrimus.
Mokslininkai patvirtino, kad „dieviškosios dalelės“ egzistavimo požymiai buvo patvirtinti su 5 sigma tikimybe (99,9995 proc.)
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Higgso bozono egzistavimo įrodymų buvo ieškoma Didžiajame hadronų greitintuve stebint beveik šviesos greičiu skriejančių protonų susidūrimus. |
Anot mokslininkų, šios dalelės turėjo išskirtinę reikšmę Visatos susiformavimui – be jų nebūtų susiformavusios žvaigždės, planetos ir kitos struktūros.
Atradimas mokslo pasaulyje sukėlė tikrą diskusijų ir nuomonių bangą. Pasigirdo kalbų, kad tai gali būti vienas iš svarbiausių mokslo atradimų per pastaruosius keturiasdešimt metų.
Kaip bebūtų, galutinių įrodymų dėl Higgso bozono tinkamumo standartiniam modeliui dar veikiausiai teks palaukti iki 2015 metų – būtent tada bus padidinta LHC galia, o tai leis surinkti kur kas daugiau duomenų apie Higgso bozoną.
Arkties ledynai sumažėjo iki rekordinio lygio. JAV nacionalinės Aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) išplatinta nuotrauka sukrėtė pasaulį dėl Arkties ledynų būklės. Mokslininkų teigimu, pagrindinis spartų ledynų tirpsmą nulėmęs veiksnys – klimato atšilimas. Po pastarosios vasaros Arkties ledyno plotas pasiekė rekordines žemumas. Netgi pasigirdo kalbų, kad Arkties vandenyno ledai gali visiškai ištirpti jau po ketverių metų.
Ledynų tirpsmą lemia ne tik klimato atšilimas, bet ir tokie veiksniai kaip vėjas, vandens srovės ar saulės spinduliai. Nors mokslo pasaulyje ir nėra vieningos nuomonės dėl konkrečių ledynų tirpsmo padarinių, beveik neabejojama, kad jau artimiausioje ateityje pajusime konkrečias Arkties ledynų tirpimo pasekmes.
Felixo Baumgartnerio šuolis. Austrų parašiutininkas tapo pirmuoju žmogumi, kritusiu greičiau už garsą per milžinišką ažiotažą sukėlusį šuolį iš kosmoso slenksčio.
Skafandrą dėvintis 43 metų Felixas Baumgartneris iššoko iš helio balionu skraidinamos kapsulės 39 kilometrų aukštyje ir laisvai krisdamas pasiekė 1342 kilometrų per valandą greitį, kuris buvo 1,24 karto didesnis negu garso greitis. Šią neįtikėtiną misiją parašiutininkas atliko iš antro mėginimo, nes pirmąjį bandymą paskutinę minutę teko atšaukti dėl gūsingo vėjo. Šuoliui iš kosmoso slenksčio austras ruošėsi net septynerius metus.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Felixo Baumgartnerio šuolis iš kapsulės |
Neįtikėtiną parašiutininko šuolį žiūrovai galėjo stebėti per tiesioginę vaizdo transliaciją. Milžinišką pavojų Baumgartneriui kėlė nevaldomas sukimasis ir reali skafandro pažeidimo galimybė. Po sėkmingo šuolio Felixas Baumgartneris patvirtino, kad baigia savo karjerą.
Mokslininkai rado būdą į smegenis įrašyti atsiminimų. Mokslininkai teigia radę būdą kaip į smegenis įrašyti trumpalaikius atsiminimus. Bandymams jie panaudojo nedidelę dalį pelės smegenų audinio ir jame įrašė trumpalaikę informaciją
„Tai yra pirmas kartas, kai kas nors atranda būdą įrašyti informaciją į smegenų audinį kelioms sekundėms“, – teigė tyrimui vadovavęs biofizikos profesorius Benas Strowbridge'as.
Šis pasiekimas, anot mokslininkų, suteikia daug naudingos informacijos apie trumpalaikius atsiminimus mūsų smegenyse.
Cukraus pavertimas dyzeliu. Seniai nenaudotas fermentacijos procesas, kurio išradėju laikomas pirmasis Izraelio prezidentas Chaimas Weizmannas, vėl susilaukė išskirtinio mokslininkų dėmesio.
Pakoregavę fermentacijos procesą, mokslininkai išsiaiškino, kad naudojant cukrų galima išgauti kurą, kuris dega kaip dyzelis. Mokslininkai pastebi, kad tokio kuro išgavimas gali susilaukti finansinio pasisekimo ir tuo pačiu reikšti teigiamą poslinkį mažinant globalinio atšilimo pavojų.
Bakterija, kuri išskiria gryną auksą. Kaip galima išgauti auksą? Į šį žmoniją jau seniai kamuojantį klausimą mokslininkai rado netikėtą atsakymą. Mokslininkai nustatė netikėtą aukso išgavimo šaltinį – bakterijas.
Unikalios bakterijos, kurios yra prisitaikiusios išgyventi labai nuodingoje aplnkoje, gali išskirti aukso grynuolius. Mokslininkai išsiaiškino, kad Cupriavidus metallidurans bakterijos nuodingą aukso chlorido skystį paverčia 99,9 proc. grynumo auksu. Mokslininkų manymu, bakterijos auksą išgauti galėtų ne tik laboratorijoje, bet ir natūralioje aplinkoje.
