Nepaisant daugybės ir milžiniškos apimties mokslinių tyrimų, patvirtinančių genetiškai modifikuoto maisto (dar žinomo, kaip GMO) saugumą bei naudą, dalis žmonių vis dar atsisako tuo tikėti.
Ar turėtume nustebti? Galbūt ir ne: amerikiečiai, o turbūt ir daugelis kitų šalių gyventojų, apskritai mažai ką žino apie maistą.
Ir ironiškiausia, kad kai kalbama apie genetiškai modifikuotus maisto produktus, tie, kurie mano žinantys daugiausiai, iš tikrųjų žino mažiausiai.
Naujausiame tyrime, kuriam vadovavo Kolorado Boulderio universiteto rinkodaros tyrėjas Philas Fernbachas, buvo apklausta daugiau kaip 2000 suaugusiųjų, gyvenančių JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Buvo siekiama sužinoti kokia jų nuomonė apie genetiškai modifikuotus maisto produktus.
Mokslininkai taip pat paprašė dalyvių įvertinti savo žinių lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotus maisto produktus, ir tyrėjai patikrino tiriamųjų realias žinias apie mokslą ir genetinius klausimus, pateikdami teisingus arba klaidingus teiginius.
Pavyzdžiui: „įprasti pomidorai neturi genų, o genetiškai modifikuoti pomidorai juos turi“. Arba: „visi augalai ir gyvūnai turi DNR“.
Rezultatai buvo akivaizdūs. „Didėjant nusistatymui prieš genetiškai modifikuotus produktus, išauga objektyvių žinių apie mokslą ir genetiką trūkumas, tačiau asmeninis įsitikinimas, kad mano žinių bagažas didelis – išauga“, – teigia autoriai savo paskelbtoje studijoje.
Kitaip tariant, tie žmonės, kurie eksperimente labiausiai neigiamai buvo nusistatę prieš genetiškai modifikuotus maisto produktus, buvo linkę manyti, kad jie yra labai gerai susipažinę su šia tema, bet iš tikrųjų tyrimas parodė, kad, palyginus su kitais tyrimo dalyviais, jų supratimas apie mokslą ir genetiką yra žemesnio lygio ir jiems trūksta šių žinių.
Tai atrodo juokinga, bet, pasak mokslininkų, tokie rezultatai jų nestebina. „Šis rezultatas parodo kaprizingumą (nesukalbamumą), bet jis atitinka ankstesnius psichologinius ekstremizmo tyrimus. Ekstremalus požiūris dažnai kyla žmonėms, kurie mano, jog jie supranta sudėtingas temas geriau, nei kad yra iš tikrųjų“, – sakė P.Fernbachas.
Pasak tyrėjų komandos, tokie rezultatai atskleidžia keistą, savęs pervertinimo paradoksą, dėl kurio sunku susidoroti su žinių disbalansu. Šis reiškinys dar žinomas, kaip Dunningo-Krugerio efektas ir jis pastebimas ne tik kai kalbama apie genetiškai modifikuotus maisto produktus, bet ir kitose srityse, kur žmonės su ekstremaliu ir savo žinių bagažą pervertinančiu požiūriu netinkamai supranta mokslą ir neįvertina savo pačių ribotumo.
Tyrėjai teigia, kad „tiems, kurie turi stipriausią priešišką požiūrį, papildomas švietimas yra reikalingas labiausiai, bet tuo pačiu yra mažai tikėtina, kad jie papildomai semsis žinių. Pernelyg didelis pasitikėjimas savo žiniomis siejamas su sumažėjusiu atvirumu naujai informacijai“.
Mokslininkai taip pat priduria, kad „tai leidžia manyti, jog būtina keisti žmonių požiūrį per švietimą“. Ką gi, belieka tik visiems pasaulio mokslininkams palinkėti sėkmės šviečiant tuos, kurie teigia „viską jau seniai žinantys“.
Su tyrimo rezultatais plačiau galite susipažinti moksliniame žurnale „Nature Human Behavior“.
