Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Išskirtinis pasiekimas: Klaipėdos universiteto startuoliui skirta „Europos horizonto“ dotacija

Naftos produktų išsiliejimai vandenynuose, jūrose, uostų teritorijose – dažnos ir ilgalaikes pasekmes vandens ekosistemose paliekančios nelaimės. Iki šiol šiems teršalams surinkti naudojami sintetiniai sorbentai arba taikomos kitos, aplinkai nedraugiškos priemonės. Tačiau jau po poros metų rinką turėtų pasiekti Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkių dr. Tatjanos Paulauskienės ir dr. Marijos Kataržytės sukurta mėlynoji biotechnologija – aplinkai draugiškas sorbentas (aerogelis su naftą skaidančiais mikroorganizmais).
Jochen Uebe, Tatjana Paulauskienė, Marija Kataržytė
Jochen Uebe, Tatjana Paulauskienė, Marija Kataržytė / KU nuotr.

Produkto kūrimas, pirmieji gamybos procesai ir prekyba, tikėtina, prasidės triskart greičiau nei planuota. Tokios galimybės atsirado po to, kai šiai technologijai plėtoti sukurta KU atžalinė įmonė „Inobiostar“ gavo reikšmingą ir solidžią Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ 2,3 milijonų eurų vertės dotaciją.

„Inobiostar“ yra pirmoji atžalinė universiteto įmonė Lietuvoje, gavusi šios programos finansavimą.

Dotaciją gauna tik revoliucinį produktą kuriantys startuoliai

Anot Lietuvos mokslo tarybos (LMT), programoje „Europos Horizontas EIC Accelerator“ paramą gali gauti tik tie startuoliai, kurie kuria inovatyvų, revoliucinį produktą, kuris gali sukurti naujas rinkas arba pakeisti esamas Europoje ar net pasauliniu mastu.

KU nuotr./Dr. Tatjana Paulauskienė
KU nuotr./Dr. Tatjana Paulauskienė

Siekiant gauti paramą, mokslininkų komandai (dr. T.Paulauskienei, dr. M. Kataržytei ir idėją vystyti padedančiam KU mokslininkui dr. Jochen Uebe) teko įveikti beveik metus trukusį net trijų etapų vertinimą.

Paskutinis jų – interviu su autoritetingais ekspertais Briuselyje.
Iš daugybės teikusiųjų paraiškas, į antrąjį vertinimo etapą pateko beveik tūkstantis, o pokalbiui pakviesta triskart mažiau. Galutinis ekspertų verdiktas – finansavimas skirtas septynioms dešimtims įmonių, tarp jų ir „Inobiostar“.

„Aukščiausio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimo paramos programoje „Europos horizontas“ gauname ne tik finansavimą, bet tampame Europos giliųjų technologijų startuolių ekosistemos dalimi. Tai suteiks mums galimybę gauti įvairių sričių ekspertų paramą ir konsultacijas, mūsų įmonė ir jos produktai atsiras Europos komisijos duomenų bazėje. O tai reiškia, kad prireikus galėsime kur kas lengviau gauti papildomų investicijų. Be to, turėsime galimybę kartu su Europos komisija dalyvauti tarptautinėse parodose ir pristatyti savo sukurtą produktą rinkai“, – sako biotechnologijos kūrėja ir įmonės „Inobiostar“ vadovė dr. T. Paulauskienė.

Anot mokslininkės dr. M. Kataržytės, gauta dotacija yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių įvertinimų bei paskatinimų inovacijų kūrėjams.

„Bent mums, kaip Europos mokslininkams, gautas reikšmingas finansavimas „Europos horizonto“ programoje yra aukščiausio lygmens pasiekimas. Tai rodo, kad mūsų atliekami tyrimai ir idėjos yra aktualios ir konkurencingos lyginant su kitų Europos sąjungos tyrėjų idėjomis“, – džiaugiasi biotechnologijos kūrėja dr. M. Kataržytė.

Pirmoji šią paramą gavusi atžalinė universiteto įmonė Lietuvoje

Sėkmingai įveikti visus tris „Europos horizonto“ programos etapus ir 13 komisijos narių vertinimą, KU mokslininkų komandai padėjo konsultacijos su įvairiais ekspertais, tarp jų ir LMT Nacionaliniais kontaktiniais atstovais (angl. National contact point, NCP). Jie biotechnologijos kūrėjams padėjo ne tik administraciniais klausimais, bet ir konsultavo rašant išsamią, programos tikslus atliepiančią paraišką.

„Man asmeniškai džiugu matyti, kaip Lietuvoje gimsta sėkmės istorijos mokslo ir inovacijų srityje. Laimėti finansavimą vienoje prestižiškiausių Europos inovacijų tarybos programų – tai ne tik didelis įvertinimas, bet ir stiprus signalas, kad talentingi mūsų šalies tyrėjai vis dažniau siūlo moksliniu žinojimu grįstas inovacijų idėjas ir sprendimus, galinčius sėkmingai konkuruoti tarptautinėje arenoje. Ypač džiugu, kad tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje vis didesnį pagreitį įgauna labai dinamiškai augantis Klaipėdos universitetas. Neabejoju, kad apie šį mūsų šalies pajūrio universitetą besikurianti inovacijų ekosistema taps nauju talentų traukos centru, kuris artimiausioje ateityje džiugins naujais moksliniais atradimais bei didelę pridėtinę vertę kuriančiais technologijų sprendimais. Norėčiau, kad ši dviejų talentingų KU mokslininkių sėkmės istorija taptų įkvepiančiu pavyzdžiu ir kitiems jauniems mokslininkams ir studentams, rodančiu, kad mokslo žinios, jaunatviška energija ir atkaklus darbas visada sukuria naujoves pozityviai keičiančias mūsų gyvenimą, užtikrina darnų visuomenės ir gamtos santykį. Pagaliau, KU startuolio pasiekimas yra dar vienas puikus įrodymas, kad Lietuvos universitetuose bręsta milžiniškas mokslo ir inovacijų potencialas, galintis atverti naujas galimybes darniam mūsų šalies ekonomikos bei piliečių gerovės augimui“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Apie startuolį „Inobiostar“

  • Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė „Inobiostar“ įkurta 2020 metais. Sparčiai besivystanti įmonė teikia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir konsultavimo paslaugas švariųjų technologijų srityje.
  • 2021-2022 metais „Inobiostar“ kartu su Klaipėdos universitetu vykdė „InoBioTech Baltija“ projektą, kurio įgyvendinimo metu pradėjo vystyti naftos teršalų valymo biotechnologiją.
  • 2022 metais „Inobiostar“ tapo Lietuvos švariųjų technologijų klasterio nariu.
  • 2023 metais „Inobiostar“ laimėjo „Europos horizonto“ programos „Women TechEU“ 75 tūkst. eurų vertės dotaciją, o metų pabaigoje biotechnologijai išduotas Europos Sąjungos patentas.
  • 2023 metais KU mokslininkė, įmonės „Inobiostar“ vadovė dr. Tatjana Paulauskienė tapo Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos laureate.

LMT atstovų teigimu, tokių atvejų, kai Lietuvos įmonės gauna programos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ – nėra daug. Pavyzdžiui, 2024 metai – tokių keturios. „Inobiostar“ yra pirmoji atžalinė įmonė Lietuvoje, gavusi šios programos dotaciją.

Planuojama pilotinė gamyba ir svarbūs pokyčiai rinkoje

Gavus finansavimą, numatytas aerogelio su naftą skaidančiais mikroorganizmais pilotinės gamybos linijos įrengimas ir paleidimas. Tokios eksperimentinės gamyklos pagaminta produkcija per metus leis neutralizuoti apie 50 tonų išsiliejusių naftos produktų, tačiau vien tuo apsiriboti neketinama.

„Aerogelis gali būti naudojamas ne tik surenkant išsiliejusius naftos produktus, bet ir vykdant nuotekų valymą, taip pat kaip izoliacinė medžiaga. Aerogelio forma ir sudėtis gali būti pritaikyta konkretaus kliento poreikiams, todėl sieksime panaudoti sukurtą infrastruktūrą kitų inovatyvių produktų kūrimui ir prototipavimui“, – aiškina dr. T. Paulauskienė.

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas didžiuojasi, kad išskirtinė, ekologinį perversmą žadanti mėlynoji biotechnologija įvertinta prestižinėje mokslo inovacijų paramos programoje. Jis tikisi, kad gautos finansinės paramos naudą su laiku pajus ne tik KU mokslininkai, bet ir gyventojai, verslo atstovai globalia prasme.

„Šiandienos pasaulyje gausu ekologinių nelaimių, taršiai veiklą vykdančių verslų ir kitų šios srities rebusų. Džiaugiamės ir tikimės, kad gauta finansinė parama gerokai paspartins išskirtinės biotechnologijos realizavimą ir patekimą į rinką. Investicijos į didelius ir svarbius pokyčius žadančias inovacijas, visuomenei grįžta su kaupu.

Biotechnologija, leidžianti efektyviau surinkti ir neutralizuoti naftos produktus, nenaudojant sintetinių medžiagų – rimtas ir svarbus tvarios mėlynosios ekonomikos dėmuo“, – KU mokslininkų pasiekimais džiaugiasi KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Eriko Ovčarenko nuotr./Klaipėdos Universitetas
Eriko Ovčarenko nuotr./Klaipėdos Universitetas

Prie mėlynosios biotechnologijos tolimesnio vystymo ir pirminių prototipų testavimo prisidėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, su kuria Klaipėdos universitetas ir „Inobiostar“ yra pasirašiusios trišalę bendradarbiavimo sutartį. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sveikina mokslininkus ir tikisi, kad gavus finansavimą, šis inovatyvus produktas dienos šviesą išvys greičiau.

„Uosto veikla, kaip įmanoma labiau suderinta su aplinkosauga, yra mūsų prioritetas. Kasdien planuodami ir įgyvendindami uosto modernizavimo projektus, mąstome apie papildomų aplinkai draugiškų sprendimų diegimą. Ne išimtis ir kova su tarša uosto akvatorijoje. Ieškome sprendimų, kurie būtų ne tik inovatyvūs, bet ir tvarūs, tokie, koks yra Klaipėdos universiteto mokslininkų kuriamas produktas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Nors aplinkai draugiško sorbento – aerogelio su naftą skaidančiais mikroorganizmais gamyba dar neprasidėjo, „Inobiostar“ jau pasirašė 14 bendradarbiavimo sutarčių, tarp kurių ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM), kurios vienas pagrindinių tikslų yra stabdyti ir panaikinti Baltijos jūros taršą. Pagal išankstinį susitarimą komisija konsultuos „Inobiostar“ atstovus dėl tinkamo inovacijos naudojimo Baltijos jūroje.

Prie reikšmingos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ paramos gavimo prisidėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuva iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos į „Europos horizontą“ perkėlė 18,5 milijonų eurų, kurias skiria šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose.

Viena jų ir yra KU atžalinė įmonė „Inobiostar“, kurios biotechnologija programoje buvo puikiai įvertinta ir pelnė „Seal of Excellence“ kokybės ženklą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos