Vyriausybei pateiktame dokumento projekte išskiriamos šešios prioritetinės MTEP ir inovacijų raidos kryptys: energetika ir tvari aplinka; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji procesai, medžiagos ir technologijos gamybai; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logistika, informacinių ir ryšių technologijos.
Pasak ministro Dainiaus Pavalkio, dabar Lietuvoje kuriami penki slėniai – integruoti mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo centrai – yra puiki platforma plėtoti įvairių mokslo sričių inovacijas ir diegti jas į verslą. „Investuodami į mokslo bazių esminį atnaujinimą, pačią moderniausią tyrimų įrangą, skatindami mokslo ir verslo bendradarbiavimą, siekiame vieno strateginio tikslo – kad Lietuva taptų aukštų technologijų šalimi. Sustiprinsime investicijas į tas sritis, kurios duoda didžiausią naudą ir postūmį šalies ūkiui“, – sako D. Pavalkis.
Į prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos sritis bus nukreipiamos ir būsimojo ES paramos etapo 2014–2020 m. lėšos.
Vyriausybei patvirtinus prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptis, bus išskirti kiekvienos krypties konkretūs prioritetai. Didžiausias dėmesys bus telkiamas į gebantį konkuruoti mokslą, žiniomis grįsto verslo inovacinę veiklą, gebėjimą pasiūlyti sprendimus, kurie būtų deramas atsakas į nacionalinius ar globalius iššūkius.
Prioritetinėms kryptims identifikuoti buvo pasitelkta tarptautinė nepriklausomų ekspertų darbo grupė, kuri atliko išsamią Lietuvos mokslo ir verslo potencialo analizę.
