„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ištirta, kaip smegenys reaguoja į pasidavimą: liūdna būna ne be reikalo

Šiais laikais daug kalbame apie motyvaciją ir užsispyrimą siekiant sėkmės. Tačiau daugelis žmonių anksčiau ar vėliau pasiduoda. Pasirodo, tai nėra tik paprastas veiksmas – pasidavimas sukelia tam tikrą reakciją ir smegenyse.
Thomas Mulleris po pralaimėjimo „Bayer“ ekipai
Thomas Mulleris po pralaimėjimo „Bayer“ ekipai / „Scanpix“ nuotr.

Pasidavimas – tai veiklos nutraukimas dar prieš įvykdant užduotį. Labai svarbu to nesupainioti su paprasta nesėkme. Pavyzdžiui, jei ketinate nubėgti maratoną per 3 valandas, bet nubėgate per 3,5 val., tai jums sukels visiškai kitokias emocijas nei pasidavimas ties 20 km. žyma.

Pasirodo, pasidavimą galima pastebėti chemikaluose smegenyse. Nociceptino neuronai, esantys vidurinėse smegenyse, išskiria nociceptiną – aminorūgščių neuropeptidą, kuris blokuoja dopaminą. Dopaminas, kaip tikriausiai žinote, yra neurotransmiteris, kuris yra siejamas su motyvacija. Taigi nociceptinas slopina dopamino poveikį, o tai automatiškai mažina žmogaus motyvaciją tęsti pradėtus veiksmus.

Mokslininkai Vašingtono Universitete tiria neurotransmiterius ir stengiasi išsiaiškinti, kokią įtaką žmogaus nuotaikai daro įvairūs smegenyse vykstantys procesai. Vieni iš tokių neurotransmiterių, vadinamieji neuropeptidai, bandymų metu stipriai veikė gyvūnų elgseną. Pastebėta, kad nociceptino receptoriai yra aktyvuojami prieš pat dingstant motyvacijai. Kitaip tariant, tai verčia pasiduoti.

Mokslininkai teigia, kad šis atradimas yra svarbesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Geresnis pasidavimo fenomeno supratimas galėtų padėti surasti efektyvesnį depresijos gydymo būdą. Tai taip pat galėtų padėti žmonėms atsikratyti žalingų įpročių.

Atradimas buvo padarytas vykdant įdomius eksperimentus su pelėmis. Pelės turėjo baksnoti nosimis į dureles, pro kurias pasirodydavo sacharozės gabalėliai. Iš pradžių pakakdavo vieno bakstelėjimo, vėliau – dviejų, po to – penkių ir taip toliau. Kitaip tariant, kuo toliau, tuo labiau žaidimo rezultatai priklausė nuo pelių motyvacijos ir užsispyrimo. Galiausiai visos pelės pasidavė. Viso eksperimento metu pelių smegenų aktyvumas buvo atidžiai stebimas. Taip mokslininkai ir nustatė, kad nociceptino neuronai, dabar jau vadinami demotyvacijos neuronais, suaktyvėja būtent tuomet, kai pelės pasiduoda.

Tačiau kodėl gamta mūsų smegenyse užprogramavo tokį pasidavimo mechanizmą? Motyvacija ieškoti resursų ten, kur jų beveik nėra, gali būti pavojinga. Gyvūnams reikia ne užsispyrusiai ieškoti to, ko nėra, o pasiduoti ir judėti į naują vietą. Tačiau tas pats mechanizmas neleidžia mums savęs spausti siekti savo tikslų, todėl mokslininkai tęs tyrimus, ieškodami būdų manipuliuoti šiuo mechanizmu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau