Naujasis etapas žymi dar vieną svarbų „Parker Solar Probe“ žingsnį ir didžiulį šuolį Saulės pažinime. Kaip nusileidimas Mėnulyje leido mokslininkams suprasti jo susiformavimą, taip ir prisilietimas prie medžiagos, iš kurios sudaryta Saulė, padės mokslininkams atskleisti svarbią informaciją apie mūsų artimiausią žvaigždę ir jos įtaką Saulės sistemai, praneša „Scitechdaily“.
„Parker Solar Probe“ prisilietimas prie Saulės „yra monumentalus Saulės mokslo momentas ir išties nepaprastas žygdarbis“, – sakė NASA Mokslo misijų direktorato asocijuotasis administratorius Thomas Zurbuchenas iš NASA būstinės Vašingtone, – „Šis svarbus įvykis ne tik suteikia mums daugiau žinių apie Saulės evoliuciją ir jos poveikį mūsų Saulės sistemai, bet visa, ką sužinome apie savo žvaigždę, leidžia mums daugiau sužinoti ir apie žvaigždes likusioje visatoje.“
Įspūdingai arti
2018 m. paleistas „Parker Solar Probe“ tikslas – tyrinėti Saulės paslaptis keliaujant arčiau Saulės nei bet kuris kitas kosminis aparatas iki šiol. Praėjus trejiems metams nuo paleidimo ir dešimtmečiams nuo pirmojo sumanymo, zondas pagaliau pasiekė tikslą.
Saulė neturi kieto paviršiaus, tačiau turi įkaitusią atmosferą, sudarytą iš Saulės medžiagos, kurią prie Saulės jungia gravitacija ir magnetinės jėgos. Didėjant karščiui ir slėgiui, ši medžiaga stumiama tolyn nuo Saulės ir pasiekia tašką, kuriame gravitacija ir magnetiniai laukai yra per silpni, kad ją sulaikytų, rašoma „Scitechdaily“.
Šis taškas vadinamas Alfvėno kritiniu paviršiumi. Jis žymi Saulės atmosferos pabaigą ir Saulės vėjo pradžią.
Ta Saulės medžiaga, kuri turi pakankamai energijos, kad įveiktų šią ribą, tampa Saulės vėju, kuris, skriedamas per Saulės sistemą į Žemę ir už jos ribų, kartu su savimi tempia Saulės magnetinį lauką.
Iki šiol tyrėjai nebuvo tikri, kur tiksliai yra Alfvėno riba. Remiantis nuotolinėmis vainiko nuotraukomis, buvo apskaičiuota, kad jis nuo Saulės paviršiaus nutolęs nuo 7 iki 14 mln. kilometrų.
2021 m. balandžio 28 d. aštuntojo praskriejimo pro Saulę metu „Parker Solar Probe“ apie 13 mln. km aukštyje virš Saulės paviršiaus susidūrė su specifinėmis magnetinėmis ir dalelių sąlygomis, kurios pranešė mokslininkams, kad zondas pirmą kartą peržengė Alfvėno kritinį paviršių ir pagaliau įžengė į Saulės atmosferą, teigiama mokslininkų tyrime.
Šiuo metu zondas skrieja 586,864 km/val. greičiu. Labiausiai priartėjus prie Saulės, „Parker Solar Probe“ saulės spindulių skydo priekyje temperatūra priartės prie +1377 C.
