Lankydamasis Pekine įsikūrusiame Internetinių finansų muziejuje, kurį jam mielai sutiko aprodyti muziejaus įkūrėjas Wangas Wei, N.Fergusonas teigia turėjęs galimybę susipažinti su tokiais eksponatais kaip, pavyzdžiui, bitkoinų bankomatas. Kriptovaliuta gyvuoja vos aštuonerius metus, tačiau šiandienos Kinijoje tai jau yra pakankamai senoviškas eksponatas, kad atgultų į lentynėlę su stikliniu gaubtu.
Trys IT revoliucijos aspektai, kuriuos būtina suprasti
Pasak N.Fergusono, Europoje netrukus reikės steigti Politinio idiotizmo muziejų. Jis pageidautų jame matyti už stiklo išrikiuotus iškimštus politikų egzempliorius, tų politikų, kurie taip tragiškai nesugebėjo įžvelgti, kokias galimybes gali atverti informacinių technologijų (IT) revoliucija.
Yra trys esminiai dalykai, kuriuos reikia suprasti apie IT revoliuciją. Visų pirma, kad tai yra praktiškai vien tik Jungtinių Amerikos Valstijų nuopelnas. Žinoma, nederėtų nepaminėti ir į Silicio slėnį iš viso pasaulio atvykusių kompiuterių specialistų indėlio, kaip ir pamiršti to, kad už aparatinės įrangos kainos įkandamumą turėtume būti dėkingi Azijos gamintojams, pripažįsta straipsnio autorius.
Didieji lūžiai programinės įrangos srityje, atvėrę galimybę į kompiuterijos pasaulį įžengti praktiškai visai žmonijai, taip pat įvyko Amerikoje – tereikia prisiminti „Microsoft“ ir „Apple“. Ir internetas sukurtas Amerikoje. Internetinės prekybos pirmtakė – 1994 m. Sietle įsteigta bendrovė „Amazon“. Interneto paieškos variklis, pagrįstas „Google“ sukurtu „PageRank“ paieškos kriterijumi, 1996 m. užgimė viename Menlo Parko (Kalifornija) garažų. Amerikoje, Harvarde, 2004 m. sukurtas ir socialinis tinklas „Facebook“. Toliau: 2005 m. – „Youtube“, 2006 m. – „Twitter“, 2007 m. – „iPhone“, 2009 m. – „Uber“, 2011 m. – „Snapchat“... Na, mintis aiški.
Antra. Svarbiausios iš šių bendrovių dabar yra absoliučiai dominuojančios. Štai „Facebook“ mažoje raudonoje knygutėje, skirtoje naujiems darbuotojams indoktrinuoti (oi, t. y. šviesti), rašoma: „Vikrieji paveldės žemę“ (angl. The quick shall inherit the earth). Na ir tikrai – Markui Zuckerbergui jau priklauso gana nemažas šios planetos gabalas. Kasdien jo sukurtu socialiniu tinklu aktyviai naudojasi 1,17 mlrd. žmonių, o jei įskaičiuotume ir tuos, kurie prie „Facebook“ prisijungia bent kartą per mėnesį, naudotojų susidarytų 1,79 mlrd. Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo socialiniu tinklu naudojasi 82 proc. 18–29 metų amžiaus ir 79 proc. 30–49 metų amžiaus asmenų.
Prognozuojama, kad šiemet „Google“ kartu su „Facebook“ savo dalį skaitmeninės reklamos rinkoje pasididins iki 60 proc. „Google“ priklauso 78 proc. visos JAV paieškos svetainių reklamos rinkos, o „Facebook“ disponuoja beveik dviem penktadaliais visos internetinės vaizdinės reklamos.
Ir trečia. Šis dominavimas virsta beprotiškais pinigais. Šiemet iš internetinės vaizdinės reklamos „Facebook“ susižers 16 mlrd. JAV dolerių (apie 14,8 mlrd. eurų). Dabar jo vertė – 400 mlrd. JAV dolerių (apie 370 mlrd. eurų), įskaitant 30 mlrd. JAV dolerių vertės (apie 28 mlrd. eurų) grynųjų rezervą. Valdydamas tokį turtą, M. Zuckerbergas gali nusipirkti bet ką, kas jam pasirodys verta dėmesio, kad ir „Instagram“.
Galima rinktis – kapituliuoti arba konkuruoti
Kai pagalvoji – tai fantastiškas pasisekimas, rašo N.Fergusonas ir siūlo pasigilinti į tai, kokias funkcijas šios bendrovės atlieka. Štai, pavyzdžiui, „Google“ galima pavadinti viso pasaulio biblioteka. Į „Google“ einame norėdami rasti informacijos. „Amazon“ – viso pasaulio prekyvietė. Į „Amazon“ vis dažniau užsukame apsipirkti. O štai „Facebook“ – viso pasaulio klubas. Taigi funkcijos, kurias šios bendrovės atlieka, iš esmės nėra naujos, tik kad technologijos sudarė joms sąlygas neregėtai plačiai ir sparčiai išsiplėsti. Nuo tradicinių bibliotekų, prekyviečių ir klubų šios naujosios institucijos iš esmės skiriasi tik tuo, kad jose gausiai uždirbama iš reklamos.
Vis dėlto revoliucingiausias faktas yra tai, kad kuo daugiau mes jiems apie save pasakome, tuo veiksmingesnė darosi jų mums rodoma reklama ir tuo dažniau mes skubame apsipirkti. Ne veltui „Facebook“, „Amazon“, „Netflix“ ir „Google“ santrumpa anglų kalboje – FANG (liet. iltis) – jie tikrai į mums giliai suleidę dantis.
Stebėdama amerikietiškąją informacinių technologijų revoliuciją, likusi pasaulio dalis gali rinktis iš dviejų galimybių: a) kapituliuoti, b) konkuruoti. Europa pasirinko pirmąjį variantą. Mėgindami rasti europietišką interneto paieškos variklį, europietišką socialinį tinklą ar europietišką interneto prekyvietę, tik iššvaistysite laiką, įspėja N.Fergusonas. FANG iltys tvirtai įsmigusios į ES.
Kinai – priešingai – nusprendė konkuruoti. Ir teisėtomis, ir nelabai teisėtomis priemonėmis jie gerokai apsunkino amerikiečių gyvenimą. Kinai ragino savo verslą nemiegoti, ir štai – dabar Kinija varžosi su Silicio slėnio milžinais. Pekine vartojama santrumpa BAT: „Baidu“ (paieškos variklis), „Alibaba“ (Jacko Ma atsakas „Amazon“) ir „Tencent“ (savotiškas „Facebook“ atitikmuo). Šios kinų bendrovės – tai kur kas daugiau, nei jų amerikietiškųjų versijų klonai. Kiekviena iš jų jau sėkmingai įrodė, kad yra savaip inovatyvi.
Nereikia nė sakyti, kaip garsiai Silicio slėnis griežia dantimis, būdamas išguitas iš milžiniškos Kinijos rinkos. N.Fergusonas teigia negalintis nesižavėti Kinijos ryžtu stoti į kovą su Silicio slėnio vilkais ir sugebėjimu juos pranokti. Pasak jo, kinai demonstruoja ne tik ekonominę, bet ir politinę bei strateginę išmintį. Didysis brolis Pekine jau turi sukaupęs pakankamai duomenų, kad savo internautus galėtų stebėti iš labai arti. N.Fergusonas linki sėkmės JAV Nacionalinei saugumo agentūrai mėginant prasibrauti pro Didžiąją kinų užkardą.
Muziejai yra ta vieta, kur nugalėtojai demonstruoja savo trofėjus. N.Fergusonas teigia, kad viešėdamas Kinijoje suvokė, jog einamąjį IT karų mūšį Kinija veikiausiai laimės. Mūšį dėl galimybės pačiai pasiimti internetinius pinigus. Negalintiems tuo patikėti jis siūlo lažintis iš vieno bitkoino – jei tenkina atsiskaitymas sena valiuta.
