Greitos sėkmės istorijos klaidina
„Skaitant daug sėkmės istorijų apie persikvalifikavimą į IT, formuojasi nuomonė, kad viskas labai paprasta. Baigsi kursus, tavęs visi lauks išskėstomis rankomis, todėl greitai gausi gerai apmokamą darbą. Tačiau ir pati patyriau, ir savo aplinkoje mačiau istorijų, kuomet žmonėms, norintiems dirbti IT srityje, prireikė daug kantrybės ir atkaklumo“, – sako Gabrielė Valantinaitė.
Baigusi vadybos ir verslo administravimo studijas mergina iš pradžių planavo karjerą finansų srityje. „Pirmasis mano darbas buvo susijęs su klientų aptarnavimu, vėliau toje pačioje įmonėje pasitaikė galimybė prisijungti prie skaitmeninės rinkodaros komandos. Man tai pasirodė gana monotoniškas darbas ir ribota sritis, todėl pradėjau svarstyti, ką norėčiau veikti toliau“, – pasakoja G.Valantinaitė. Ji priduria, kad naujos profesinės srities paieškos padėjo geriau pažinti save.
Kelerių metų pastangos tikslo link
Gabrielė šiuo metu dirba UX/UI dizainere IT kompanijoje „Adeo Web“, tačiau tam, kad pasiektų šią poziciją, mokėsi ir domėjosi maždaug trejus metus. G.Valantinaitė vienu metu ir dirbo ankstesnėje darbovietėje, ir mokėsi savarankiškai bei įvairiuose IT kursuose, taip pat dalyvavo „Women Go Tech“ programoje.
„Net po visų mokymų ir tobulinimosi man reikėjo išsiųsti ne vieną CV įmonėms ir neprarasti entuziazmo. Atrodė, kad niekas nereaguoja. Nepriėmė, net kai siūliausi atlikti praktiką. Teoriškai turėjau daug žinių ir motyvaciją, bet trūko realios praktikos. Daug palaikymo sulaukiau iš savo mentoriaus ir kitų dalyvių „Women Go Tech“ programoje, kur išgirdau, kad panašių istorijų į mano – ne viena“, – sako Gabrielė.
Ji džiaugiasi, kad pasiryžusi persikvalifikuoti į IT, iš karto atrado sau artimą sritį ir, nemetusi ankstesnio darbo, stengėsi viską suderinti.
Programavimo mokėsi pats
Jos kolega Aivaras Noreika, priešingai, visai neužtruko, kai nusprendė susirasti pradedančiojo programuoto darbą Kaune. Be to, darbdavį jis rinkosi pats, nes gyvenimo aprašymą išsiuntė daugybei įmonių ir beveik iš visų gavo teigiamą atsakymą. Šioje istorijoje įdomiausia tai, kad Aivaras ne tik neturėjo ankstesnio darbo IT įmonėje patirties, bet niekur ir niekada oficialiai programavimo nesimokė.
„Programavimu susidomėjau mokykloje. Mano autoritetas buvo pusbrolis, dirbęs programuotoju. Mokiausi savarankiškai, iš įvairių forumų. Ten buvau susiradęs vieną žmogų, kuris padėjo daug suprasti ir išmokti. Atlikinėjau jo siūlomas užduotis, nuolat pats taisiau savo klaidas. Taip pat lankiau moksleiviams skirtą kompiuterininkų mokyklą“, – sako A.Noreika.
Tiek mokydamasis mokykloje, tiek ją baigęs, vaikinas mėgindavo išnaudoti savo sukauptas žinias, imdamasis pavienių užsakymų, dirbo laisvai samdomu programuotoju, taip pat su draugu bandė kurti startuolį.
Ragina nepasiduoti
„Paskutinėse klasėse mokykloje jau buvo kalbama, kad IT sritis turi daug perspektyvų, tačiau man pačiam darbas prie kompiuterio ir programavimas visada patiko. Mokytojai skeptiškai vertino mano galimybes tapti programuotoju, nes įsivaizdavo tradicinį kelią – per universitetą. Mano mokslo rezultatai neblizgėjo“, – prisipažįsta A.Noreika.
Jis sako, kad norintys savarankiškai mokytis programavimo ir patys susirasti vietą IT pasaulyje, turi turėti kantrybės ir pradžioje neišsigąsti.
„Tiesiog siūlau imti ir bandyti. Yra daug technologijų, daug programavimo kalbų. Nereikia tikėtis, kad iš pradžių viską darysite idealiai ir be klaidų. Jei nesiseka su viena programavimo kalba, išbandykite kitą. Tobulumo nereikia, svarbu perprasti programavimo mąstyseną ir nuolat mokytis, o universiteto diplomas privačiame sektoriuje tikrai nebūtinas. Dabartiniai kolegos sako, kad mane atsirinko visų pirma dėl mano bendravimo įgūdžių“, – sako „Adeo Web“ programuotojas.
Mokytis tenka nuolat
Abu pašnekovai pabrėžia, kad kantrybės ir noro mokytis reikia ne tik prieš susirandant darbą, bet ir vėliau – jau darbuojantis įmonėje ir atliekant kasdienes užduotis.
„Pradžioje tikrai nebuvo lengva. Man tai buvo ne tik nauja įmonė, bet ir nauja sritis. Bandydamas viską suprasti, pradžioje tikrai esi labai lėtas ir atsargus, todėl pradedančiajam itin svarbu, kad šalia būtų kantrūs ir palaikantys kolegos“, – dalijasi prisiminimais G.Valantinaitė.
Tuo metu A.Noreika sako, kad būdamas itin jaunas ir neturėdamas realios profesinės patirties, pradžioje jis mokėsi darbo su komanda ir laiko valdymo. Tik vėliau gilino programavimo žinias. „Džiaugiuosi, kad kolegos buvo supratingi, dabar ir pats stengiuosi padėti kitiems, kurie prisijungia prie mūsų komandos“, – sako vaikinas.
Geriausias laikas – dabar
Tiek G.Valantinaitė, tiek A.Noreika įsitikinę, kad universalaus patarimo, kaip persikvalifikuoti ar pradėti dirbti IT srityje – nėra. Jie ragina aklai nesekti kitų sėkmės istorijų. Tačiau, jų teigimu, jei žmogus galvoja apie karjeros pokyčius ir norėtų išmėginti jėgas IT srityje, dabar tam – geras laikas.
Skaičiuojama, kad IT specialistų trūkumas Lietuvoje ir pasaulyje dar bus jaučiamas mažiausiai dešimtmetį, o aukštosios mokyklos šio poreikio nėra ir nebus pajėgios patenkinti.
