– Kaip manote, kokiais technologijų išradimais Baltijos šalys gali didžiuotis?
– Aš manau, kad mes galime didžiuotis visais savo išradimais, o šiandien labai sunku identifikuoti, kokioje šalyje buvo sukurtos vienos ar kitos technologijos. Manyčiau, kad vienas didžiausių Baltijos šalių privalumų – tai, kad šios šalys yra mažos ir lanksčios. Mažesnėse šalyse yra palankesnės sąlygos eksperimentuoti, išbandyti naujus sumanymus, pradėti verslą. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse naujam verslui yra taikomi mažesni mokesčiai, mažiau kainuoja specialistų išlaikymas negu Jungtinėje Karalystėje. Jeigu idėja ir nepasiteisins, bus patirti nedideli praradimai. Ir, žinoma, būtina išskirti mūsų kompetenciją ir domėjimąsi viskuo.
Sukurtos technologijos keičia iki tol ilgai buvusias komunikacijos formas, nusistovėjusius ryšius, netgi „žudo“ profesijas ir įpročius.
Jeigu kalbėtume apskritai, manyčiau, jog Baltijos šalyse yra sukuriama daug technologijų, susijusių su ryšiais ir komunikacijos procesais. Pavyzdžiui, viena naujausių ir populiariausių mobiliųjų programėlių Estijoje yra „Taxify“, kuria galima lengvai išsikviesti taksi. Jos pagalba galima pasirinkti taksi įmonę, matyti laisvus automobilius, kaip greitai jie gali atvykti ir pan. Ši programėlė jau beveik išstūmė taksi telefonų centrus, kur žmonės atsiliepdavo telefonu ir priimdavo iškvietimus. Spėčiau, jog Taline 70 proc. taksi iškvietimų šiandien yra atliekami naudojantis būtent šia programėle.
Mūsų sukurta sistema „Directo“ taip pat pakeitė verslo procesus. Šiandien visi kompanijų finansiniai duomenys ir informacija gali būti patalpinami debesijoje ir vėliau įvairiais pjūviais naudojami – tad buhalteriai nebėra tie vieninteliai žmonės, gebantys apdoroti skaičius. Informacijos vartotojų lūkesčiai vis auga, tačiau konkurencija kompanijas verčia išleisti mažiau. Todėl naujosios technologijos tampa galingu įrankiu, galinčiu klientams padėti sutaupyti finansinių, žmogiškųjų išteklių ir laiko resursų. Sukurtos technologijos keičia iki tol ilgai buvusias komunikacijos formas, nusistovėjusius ryšius, netgi „žudo“ profesijas ir įpročius.
– Kurios technologijos šiandien labiausiai palengvina mūsų gyvenimą?
– Išskirčiau mobilųjį internetą, kadangi jis šiandien atneša daugiausia inovacijų. Prisijungimas prie interneto šiandien yra greitas, lengvas, patikimas, palyginti nebrangus ir prieinamas beveik visose vietose, kur bebūtum. Yra sukurta daugybė skirtingų mobiliųjų programėlių, leidžiančių atlikti įvairius veiksmus per atstumą naudojant mobilųjį įrenginį. Ir tai keičia mūsų gyvenimą.
– Ar pastebite naują technologijų ir inovacijų proveržį Baltijos šalyse?
– Tai vyksta visada ir labai sunku nubrėžti liniją, kur yra nauja technologija ir kur yra tik naujas tos technologijos pritaikymas. Internetas juk jau senai nebėra naujas dalykas, bet kiekvieną dieną kažkas vis sugalvoja naujų būdų, kaip šią technologiją galėtume dar labiau panaudoti. Manau, jog technologijos drastiškai keičia mūsų įprastą gyvenimą. Šiandien mes dažniau vienas su kitu bendraujame ne susitikę gyvai, o pasitelkdami įrenginius.
Vienas mūsų klientas Estijoje kuria išmanius gatvių šviestuvus, kurie prisijungia prie interneto ir tarpusavyje pasidalina informacija apie tai, kokios oro sąlygos yra skirtinguose pasaulio miestuose. Kai gatve eina žmonės, šviestuvai praneša orų naujienas ir groja, kai nieko nėra gatvėje – jie išsijungia. Miestai vis labiau domisi šiais išradimais ir pradeda juos naudoti. Manau, kad kalbantys daiktai – viena iš ateities technologijų.
– Šiandien Lietuvoje, o galbūt ir kitose Baltijos šalyse, labai trūksta IT specialistų. Kaip manote, kodėl taip atsitiko?
Kitaip negu fiziniam darbui, IT specialistui išmokti tam tikrų dalykų neužtenka – jis turi turėti specifinius gebėjimus ir net kitokią mąstyseną.
– Taip, su šia problema susiduriama visame Baltijos regione. Šiomis dienomis sparčiai plečiasi IT sektorius, yra sukuriama daug naujų skirtingų produktų ir paslaugų. Atitinkamai reikia, kad būtų specialistų, gebančių naujas technologijas valdyti, jas pritaikyti konkretiems atvejams. Kitaip negu fiziniam darbui, IT specialistui išmokti tam tikrų dalykų neužtenka – jis turi turėti specifinius gebėjimus ir net kitokią mąstyseną.
Be to, reikalingi profesionalūs mokytojai, galintys pasidalinti savo žiniomis, patirtimi, taip pat atitinkamos mokymosi priemonės. Kad visos šios kompetencijos būtų išugdytos, reikia daugiau laiko, todėl ir susidaro specialistų trūkumas. Kaip pavyzdį galėtume paimti medicinos sritį ir kokią naują ligą, epidemiją. Kad būtų paruošti atitinkami medikai, galintys gydyti ir sustabdyti siaučiančią ligą, turbūt prireiktų kokių septynerių metų. Per tą laiką tikriausiai žmonija patirtų daug netekčių. Visose srityse profesionalų paruošimas reikalauja laiko ir kantrybės.
– Kas turi pasikeisti, jog IT specialistų poreikis būtų patenkintas?
– Mano nuomone, reikėtų keisti švietimo sistemą, padaryti IT studijas labiau specializuotas. Žmonės turėtų mokytis aukštosiose mokyklose ir tuo pat metu dirbti IT kompanijose. Kompanijose jauni specialistai labiau atsiskleistų, atrastų savo profesines kompetencijas, matytų, kaip kuriamos ir naudojamos technologijos čia ir dabar.
– Jūsų tarptautinėje kompanijoje dirba apie 40 specialistų. Kaip Jums Baltijos regione sekasi rasti IT darbuotojų?
– „Directo“ turi biurus Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje. Čia dirbantys žmonės toliau vysto ir tobulina programą, aptarnauja klientus, teikia mokymus. Daugelį specialistų mes užsiauginome patys: jie čia pradėjo dirbti dar neturėdami aukštojo mokslo diplomų.
Manyčiau, jog IT specialistui neretai užtenka gerai išmanyti tik vieną dalyką, to jis gali išmokti per praktiką ir formalus universitetinis išsilavinimas nėra pats būtiniausias. Galbūt būtent kitoniškas požiūris į darbuotoją ir produktą mums ir atnešė sėkmę. Keletą kartų su kolegomis esame analizavę, ką mes darome kitaip. Mes pirmiausia bandome suprasti, su kokiomis verslo valdymo problemomis susiduria įmonė ir kaip mūsų sistema galėtų jas išspręsti. Iš klientų esame girdėję, jog mes buvome pirmieji, kurie ne bandėme parduoti savo produktą, o išgirdome ir supratome, ko jiems iš tikrųjų reikia.
– Šiandien daug diskusijų kyla dėl duomenų saugumo ir privatumo. Kokius argumentus pateiktumėte dvejojantiems laikyti visus duomenis debesijoje?
Manau, jog tai daugiau priklauso nuo pasitikėjimo žmonėmis, jų sprendimų, o pati technologija čia niekuo dėta. Pavyzdžiui, prieigą prie duomenų dažniausiai turi tik įmonės darbuotojai ir tik jie gali „nutekinti“ slaptą informaciją, nepriklausomai nuo turimų įrankių. Technologija nepakeičia duomenų per se, technologija kaip tik gali užtikrinti jų saugumą. Jeigu kažkuris darbuotojas nufotografuos svarbius dokumentus, niekas to nesužinos. Tačiau jeigu jis mėgins juos nukopijuoti internete, visi jo veiksmai bus užfiksuoti. Taigi debesija yra netgi saugesnė aplinka laikyti informaciją.
– Kaip bėgant laikui keičiasi vartotojų požiūris į debesijos technologiją? Ar visos debesijos technologijos galimybės šiandien yra išnaudojamos?
Ir laikui bėgant visi duomenys ir informacija bus debesijoje, visos paslaugos bus teikiamos naudojantis debesijos technologija ir mums nuostabą jau kels dalykai, esantys ne debesijoje.
– Manau, kad mes jau labai greitai nebekalbėsime apie debesijos technologiją ar kompiuteriją kaip tokią. Tai taps normalia kompiuterija. Mes jau dabar nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be „Facebook“ ar „gmail“ paskyros. Ir laikui bėgant visi duomenys ir informacija bus debesijoje, visos paslaugos bus teikiamos naudojantis debesijos technologija ir mums nuostabą jau kels dalykai, esantys ne debesijoje. Šiandien debesijos technologija daugeliui entuziastų reiškia naują darbą, užsiėmimą ar hobį. Jie gali kurti, tobulinti, atrasti naujų dalykų, susijusių su šia technologija. Todėl manyčiau, jog debesijos technologijos galimybės yra beribės.
– Tai kaip manote, kas laukia šios technologijos ateityje? Pavyzdžiui, po penkerių metų?
Jeigu atvirai, aš nežinau. Jeigu kas būtų paklausęs to tada, kai aš pradėjau verslą, aš nebūčiau net galėjęs įsivaizduoti šiandieninės situacijos. Tikiu, jog visi geriausi dalykai nutinka todėl, kad jų anksčiau niekas neįsivaizdavo. Henris Fordas yra sakęs, kad jeigu kas būtų paklausęs raitelių, ko jie norėtų, jie būtų pasakę, jog eiklesnių žirgų. Niekas tuomet net negalėjo įvaizduoti tokio daikto kaip automobilis. Jeigu kas, tarkime, 1990 metais mūsų kas būtų paklausęs, ar mes norėtume internetinės bankininkystės, mes net nebūtume supratę, kas tai. Taigi labai sudėtinga pasakyti, kas bus ateityje. Jeigu tai yra nuspėjama, tai paprastai neatneša didelių ir gerų pokyčių.
