Kasmetinėje „Klimato padėties ataskaitoje“ (State of the Climate Report), parengtoje per 450 mokslininkų iš daugiau kaip 60 šalių, konstatuojamos 2017 metais pablogėjusios klimato sąlygos visame pasaulyje. Tais pačiais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvedė savo šalį iš istorinės Paryžiaus klimato sutarties.
Jungtinės Valstijos pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nusileidžia tik Kinijai, bet atėjus į valdžią D. Trumpui, vadinančiam klimato pokyčius „kiniška apgaule“, šalis atsisakė anksčiau įvestų aplinkosaugos priemonių ir pasitraukė iš Paryžiaus sutarties, pasirašytos daugiau kaip 190 valstybių.
300 puslapių ataskaitoje, paskelbtoje Amerikos meteorologijos draugijos ir ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) keliolika kartų pavartotas žodis „nenormalus“, aprašant audras, sausras, karščių bangas ir rekordiškai sumažėjusį Arkties ledo kiekį.
Žemiau apžvelgiamos pagrindinės mokslininkų išvados.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagausėjimas
Praėjusiais metais į Žemės atmosferą išmetamų trejų pavojingiausių šilumą sulaikančių dujų – anglies dvideginio, metano ir azoto oksidų – kiekis pasiekė naujų rekordų.
Anglies dvideginio vidutinė metinė koncentracija ties žemės paviršiumi padidėjo iki 405 milijoninių dalių (ppm). Tai „didžiausias atmosferos matavimų rodmuo per šiuolaikinį laikotarpį, taip pat įvertinus ledo kerno duomenis, apimančius iki 800 tūkst. metų laikotarpį“, sakoma ataskaitoje.
„CO₂ pasaulinė gausėjimo sparta nuo 7-o dešimtmečio pradžios padidėjo beveik keturgubai“, – pridūrė tyrėjai.
Kaitros rekordai
Šiuolaikinio laikotarpio karščiausių metų rekordas buvo pasiektas 2016-aisiais, bet 2017-ieji buvo nedaug vėsesni, o didelėje pasaulio dalyje fiksuotos „daug šiltesnės ne vidutiniškai sąlygos“.
Metų aukščiausios temperatūros rekordai buvo užfiksuoti Argentinoje, Bulgarijoje, Ispanijoje ir Urugvajuje, o Meksikoje „metų rekordas nustatytas ketvirtus metus iš eilės“.
Sausio 27 dieną Argentinos mieste Puerto Madrine termometrai parodė 43,4 laipsnius Celsijaus. Tai „aukščiausia temperatūra, kada nors užfiksuota pasaulyje taip toli į pietus“.
Visų laikų aukščiausia pasaulyje gegužės mėnesio temperatūra buvo užfiksuota Pakistano vakaruose, Turbato mieste – gegužės 28-ąją oras ten įkaito iki 53,5 laipsnio Celsijaus.
„Nuo 1998-ųjų užfiksuota dešimt visų laikų karščiausių metų, o ketveri šilčiausi metai buvo nuo 2014-ųjų“, – sakoma ataskaitoje.
Priklausomai nuo duomenų, kuriais remiamasi, praeiti metai taip pat buvo antri arba treti karščiausi nuo XIX amžiaus vidurio.
Dar vienas nerimą keliantis rodiklis – kad 2017-ieji taip pat buvo „šilčiausi El Ninjo metai per matavimų istoriją“, nurodė ataskaitos autoriai, turėdami omenyje cikliškus vandenyno atšilimo reiškinius, taip pat lemiančius didesnę atmosferos temperatūrą.
Nenormali padėtis Arktyje
Precedento neturintis atšilimas paveikė Arkties regioną, kur paviršiaus temperatūra sausumoje buvo 1,6 laipsnio Celsijaus didesnė negu 1981–2010 metų vidurkis.
Arkties metinė temperatūra buvo antra aukščiausia nuo matavimų pradžios 1900 metų. Aukščiausia buvo užfiksuota 2016-aisiais.
„Dabartinė nenormaliai aukšta Arkties oro ir jūros paviršiaus temperatūra nebuvo stebima mažiausiai 2 000 pastarųjų metų“, – sakoma ataskaitoje.
Be to, ledynų plotai visame pasaulyje mažėjo 38-us metus iš eilės.
„Skaičiuojant bendrai, ši netektis nuo 1980 metų prilygsta nuo vidutinio ledyno viršaus nurėžtam 22 metrų sluoksniui“, – rašo ataskaitos autoriai.
Antarkties regione jūrinio ledo plotai visus metus išliko mažesni nei vidurkis, o pirmuosius keturis 2017-ųjų mėnesius buvo stebimas rekordinis sumažėjimas.
Rekordinis jūros lygis
2017-aisiais, jau šeštus metus iš eilės, fiksuotas rekordiškai aukštas pasaulio vandenynų lygis.
Palyginus su padėtimi 1993 metais, vidutinis pasaulio jūros lygis dabar yra 7,7 cm didesnis.
„Įsivaizduoju vandenynus kaip prekinį traukinį“, – sakė žurnalistams NOAA Ramiojo vandenyno jūrinės aplinkos laboratorijos okeanografas Gregory Johnsonas.
„Jeigu įšaldytume šiltnamio dujų lygį, koks jis yra mūsų dienomis, vandenynai toliau šiltų, o jūrų lygis toliau kiltų tūkstančius metų“, – aiškino jis.
Ekstremalūs lietūs
Kritulių kiekis 2017 metais „buvo aiškiai didesnis negu ilgametis vidurkis“, sakoma ataskaitoje.
Aukštesnė vandenynų temperatūra lėmė didesnį drėgmės kiekį ore, ypač pastaruosius trejus metus, todėl iškrisdavo daugiau lietaus.
Dėl klimato pokyčiai taip pat gali padažnėti ekstremalių meteorologinių reiškinių.
Kai kurios pasaulio dalys kentėjo nuo užsitęsusių sausrų, parodžiusių, kad „ekstremalūs krituliai nėra pasaulyje pasiskirstę tolygiai“.
„Pragaištingiausias“ koralų blukimas
Pastarųjų kelerių metų vandenynų šiltėjimas kaltinamas dėl masiškai išplitusio koralų blukimo. Dėl šio reiškinio koralinių polipų organizmuose nebelieka dumblių ląstelių, teikiančių šiems gyviams didelę dalį maistingųjų medžiagų, todėl koralai netenka natūralių spalvų ir galiausiai žūva. Koralų blukimas kelia pavojų daugelio žuvų ir kitų jūrinių organizmų buveinėms.
„Vėliausias pasaulinis koralų blukimas tęsėsi trejus ištisus metus, nuo 2014-ųjų birželio iki 2017-ųjų gegužės. Tai visų laikų ilgiausias, labiausiai išplitęs ir neabejotinai pragaištingiausias tokio pobūdžio reiškinys“, – sakoma ataskaitoje.