Kiekvienas iš zondų svėrė apie kilogramą. Atsiskyrę nuo pagrindinio erdvėlaivio jie priartėjo prie Ryugu pavadinto asteroido. Japonijos misijos valdymo inžinieriai mano, kad šie zondai nusileido sėkmingai, tačiau užtikrintai to pasakyti negali – prieš pat nusileidimo akimirką ryšys su jais nutrūko.
Šiuo metu manoma, jog taip yra dėl to, kad besisukant Ryugu neliko tiesioginio matomumo linijos tarp zondų ir „Hayabusa2“. Tačiau tikslaus atsakymo mokslininkai negalės pateikti iki šeštadienio ryto pagal Japonijos laiką – tuo metu bus pabandyta atsisiųsti zondų užfiksuotus vaizdus. O mums belieka laukti įtampoje.
Asteroido mėginiai
„Hayabusa2“ nuo Žemės paviršiaus pakilo 2014 m. lapkritį, jį iškėlė Japonijos H-IIA rakera. Prie Ryugu erdvėlaivis atvyko šiu metų birželį. Iki pat šių metų pabaigos ir didesniąją dalį 2019-uju „Hayabusa 2“ praleis netoli asteroido. Be bandymo ant šio kosminio objekto paviršiaus nuleisti du miniatiūrinius zondus Japonijos kosmoso tyrinėtojai taip pat tikisi paimti asteroido turinio mėginį ir parsigabenti jį į Žemę.
Mėginio ėmimo manevras bus drąsus ir rizikingas: kosminis aparatas turės išleisti dar vieną zondą, kuris, savo ruožtu, tiesiai į asteroido paviršių paleis 1 cm dydžio, 5 gramų masės kulką. Tikimasi, kad po kontakto asteroide susidarys nedidukas krateris, o maždaug po savaitės „Hayabusa 2“ turėtų galėti grįžti ir surinkti švarų, kosminės aplinkos nesuterštą asteroido mėginį. Jeigu viskas vyks pagal planą, erdvėlaivis atgal į Žemės pusę pasuks 2019 m. gruodį, o į mūsų planetą grįš maždaug dar metais vėliau. Numatoma, kad jis nukris neapgyvendintose Australijos plynėse.
Dviejų penktadienį numestų zondų tikslas – pabandyti nufotografuoti ir surinkti duomenis apie Ryugu paviršių ruošiantis imti mėginius. Jeigu 7 cm aukščio, cilindro formos zondai šį nusileidimą atlaikys, jie turėtų šokinėti paviršiumi ir savo energijos išteklius papildyti per saulės energijos kolektorius.
Asteroidas Ryugu, 1999 m. atrastas Niu Meksike dirbusių astronomų, yra Žemei artimas asteroidas, apie Saulę apsisukantis kartą per 16 mėnesių, judėdamas maždaug tarp Žemės ir Marso orbitų. Jis yra apie 920 metrų ilgi; Kadangi jis yra santykinai netoli Žemės, mokslininkai nesunkiai jį atsirinko kaip patrauklų tyrimų objektą.
Tuo tarpu erdvėlaivis „Hayabusa 2“ taip buvo pavadintas dėl to, kad prieš dešimtmetį kitas tokio paties pavadinimo aparatas (tik be dvejeto pavadinime) tyrė kitą asteroidą – Itokawa. Jis į Žemę pargabeno nediduką asteroido paviršiaus grunto mėginį – apie 1500 smilčių. „Hayabusa 2“ buvo kuriamas remiantis pirmo erdvėlaivio naudojimo metu surinkta patirtimi ir yra skirtas išsamesniems asteroido tyrimams, didesnio mėginio paėmimui, žinių apie Saulės sistemos kilmę kaupimui.
