Energetikos ir regioninės plėtros ministras Silvanas Shalomas armijos radijui sakė, kad pagal susitarimą, kuris bus pasirašytas Pasaulio banko būstinėje Vašingtone, vanduo bus imamas iš Akabos įlankos Raudonosios jūros šiauriniame gale.
Dalis vandens bus gėlinama ir paskirstomas Izraeliui, Jordanijai bei palestiniečiams. Likusi dalis bus keturiais vamzdynais pumpuojama į Negyvąją jūrą, kuriai gresia pavojus visiškai išdžiūti iki 2050 metų.
S. Shalomas pabrėžė projekto ekonominius aspektus – kaimyninės šalys bus aprūpinamos pigiu gėlintu vandeniu. Jis taip pat atkreipė dėmesį į susitarimo aplinkosauginę dalį, turinčią padėti išgelbėti Negyvąją jūrą.
Ši sutartis bus pasirašyta tuo metu, kai stringa taikos derybos tarp Izraelio ir palestiniečių.
„Tai proveržis po daugelį metų trukusių pastangų, – sakė ministras. – Tai ne kas kita, o istorinis žingsnis.“
Kaip rašo populiarus dienraštis „Yediot Aharonot“, susitarimą pasirašys S. Shalomas, Palestinos Autonomijos vandentvarkos ministras Shaddadas Attili ir Jordanijos vandens ministras Hazemas Nasseras.
S. Shalomas sakė, kad po sutarties pasirašymo „bus paskelbtas tarptautinis konkursas visam projektui įgyvendinti: pastatyti gėlinimo įmonę Akaboje ir nutiesti pirmąjį iš keturių vamzdynų“.
Apie planuojamą susitarimą pirmasis paskelbęs „Yediot Aharonot“ rašo, kad projektas buvo sumanytas dar 1994 m., kai buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Izraelio ir Jordanijos.
Pasaulio bankas 2012 m. paskelbė projekto rentabilumo studiją.
Tačiau žaliųjų organizacijos „Žemės draugai“ („Friends of the Earth“) padalinys Artimuosiuose Rytuose ir kitos grupės perspėjo, kad didelis kiekis vandens iš Raudonosios jūros gali radikaliai pakeisti trapią Negyvosios jūros ekosistemą, skatinti gipso kristalų formavimąsi ir raudondumblių sukeliamą vandens žydėjimą.
