Japonija prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo stipri savo lėktuvnešiais. Salynas neturėjo daug gamtinių išteklių, todėl jų teko ieškoti plečiant teritoriją. Turint omenyje Japonijos geografinę padėtį, nieko keisto, kad laivynas buvo labai svarbus. Japonijos lėktuvnešiai padėjo surengti ne vieną sėkmingą ataką, įskaitant ir Perl Harboro puolimą. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo viskas pasikeitė.
Pasibaigus karui (ir teisminiams procesams) japonai apsižvalgė aplinkui – viskas tapo griuvėsiais, įskaitant ekonomiką ir jaunų žmonių gyvenimus. Buvo priimtas sprendimas, kad Japonija nuo šiol bus pacifistine šalimi, todėl kai kurie dalykai buvo tiesiog uždrausti – Japonija negali turėti jūrų pėstininkų, bombonešių ir lėktuvnešių. Tačiau dabar laikai vėl pasikeitė – bent vieną lėktuvnešį Japonija tikrai turės, bet taip jo nevadins.
Nuostatos neatsisakoma, tačiau bus pristatyta naujas laivo tipas. Bent vienas Izumo klasės sraigtasparnių nešėjas bus perdarytas į „daugiafunkcinį pagrindinį operacijų laivą“. Toks sprendimas buvo skelbiamas anksčiau, tačiau buvo manoma, kad nuslūgus Šiaurės Korėjos grėsmei Japonija tokio brangaus plano atsisakys. Visgi ne Šiaurės Korėja Japonijai kelia didžiausią nerimą.
Kas yra Japonijos „priešai“
Rytų Kinijos jūroje yra salynas, kurį japonai vadina Senkaku salomis, o kinai – Diaoju salomis. Šios salos nėra gyvenamos, tačiau po jomis slypi didžiuliai gamtinių išteklių klodai. Neišvengiamai, Japonija mano, kad salos turi priklausyti jai, bet Kinija turi kitokių minčių. Kinijos oro pajėgos dažnai skraido virš šių salų, o japonai netoliese sukiojasi laivais. Blogiausia tai, kad kinai drąsiai naikintuvus buvo pasukę ir virš japonų apgyvendintų Riūkiū salų. Čia Japonija turi vos vieną karinių oro pajėgų bazę, kuriai apsiginti būtų labai sunku. Taigi reikalingas lėktu...daugiafunkcinis pagrindinis operacijų laivas.