Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl koronaviruso pandemijos metu žmones ėmusio kamuoti nerimo.
Kaip rašo „The Guardian“, baimė susirgti COVID-19 sukeliama liga paskatino kai kuriuos žmones išsiugdyti beveik liguistus higienos įpročius.
Baiminamasi, kad tai gali apsunkinti tokių žmonių sugrįžimą į visuomenę po pandemijos.
Apie koronaviruso nerimo sindromą pirmą kartą užsiminta dar praėjusiais metais.
Ana Nikčevic iš Didžiosios Britanijos Kingstono universiteto ir Marcantonio Spada iš Londono South Bank universiteto pastebėjo, jog reaguodami į viruso pandemiją žmonės ėmė įgyti tam tikrų bruožų.
Koronaviruso nerimo sindromui būdingas pasikartojantis COVID-19 simptomų tikrinimas, viešų vietų vengimas, nuolatinis tvarkymasis.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad nuolat trunkantis nerimavimas ir grėsmės vengimas, įskaitant nenorą naudotis viešuoju transportu, ar nuolatinis namų valymas balikliu, taip lengvai nesibaigs net suvaldžius pandemiją.
„Bijoti yra normalu. Mes ir turime bijoti viruso, nes jis pavojingas. Tačiau psichopatologinis atsakas gresia tada, kai jūs elgiatės pernelyg saugiai ir tai jus užrakina baimėje. Prognozuoju, kad dalis populiacijos ateinančius mėnesius nuolat nerimaus dėl koronaviruso nepaisant to, ar jie bus paskiepyti, ar ne“, – teigė M.Spada.
Tyrėjų sukaupti duomenys leidžia manyti, kad koronaviruso nerimo sindromas gali būti generalizuoto nerimo ar depresijos pranašas.
Neseniai atliktoje studijoje tiriamiesiems buvo pateikti du žodžių rinkiniai: vienas susijęs su COVID-19, kitas nesusijęs. Tyrimas parodė, kad žmonių dėmesys labiau krypo į su koronavirusu susijusius dirgiklius.
Mokslininkai spėjo, kad rezultatai priklausys nuo tiriamųjų amžiaus, nuo to, ar jie buvo skiepyti, sirgo arba neteko artimųjų dėl šios ligos, tačiau nuo to rezultatai visiškai nepriklausė.
