Praėjusiųjų metų rugpjūtį Denise Herzing, dirbanti su Laukinių delfinų projektu, išgirdo delfiną sakant „sargasas“ (jūros dumblų rūšis). Tyrėja plaukiojo Karibuose ir dėvėjo banginių klausymo ir telemetrijos įrenginį, garsas sklido iš 25 metus stebėto delfinų būrio.
Delfino skleistas švilpimas buvo tai, ką tyrėjai išrado patys ir skleisdavo delfinams tikėdamiesi, kad jie ilgainiui švilpimą priims kaip sau natūralų garsą.
Delfino skleistas švilpimas buvo tai, ką tyrėjai išrado patys ir skleisdavo delfinams tikėdamiesi, kad jie ilgainiui švilpimą priims kaip sau natūralų garsą.
Mokslininkų komanda tikisi ne tik išgirsti, kaip delfinai kartoja tyrėjų siųstus garsus, bet ir suvokti natūralią jų kalbą. Naudodamiesi „Google Glass“ technologija, Thadas Tarneris iš Džordžijos geologijos instituto sukūrė šabloninius atradimų algoritmus, kurie sukurti tam, kad analizuotų delfinų švilpimą.
Delfinai skleidžia garsus, kurių dažnis yra iki 200 kilohertzų – 10 kartų aukštesnis, negu gali užfiksuoti žmogaus klausa. Programinė įranga analizuoja delfinų švilpimą stebėdama sukauptus duomenis ir ženklindama švilpimo garsus, kurie nukrypsta nuo dažnio normos.
Tuomet panašūs nuo normos nukrypę garsai sugrupuojami, kol užfiksuojami šablonai. Svarbiausi tie garsai, kuriuos delfinai pakartoja dažniausiai. Jeigu delfinai keičiasi informacija, tuomet jų elgsena nebus atsitiktinė ir taip pat bus paremta tam tikrais šablonais. Ir informacijos apdorojimo įrankiai ilgainiui galės juos nustatyti.
Jūros dumblių pavyzdys yra tik vienas delfinų pakartotas garsas. Tiesa, jis yra šiek tiek kitoks, nei mokslininkai mokė delfinus – forma ta pati, tačiau garso dažnis aukštesnis.
Per vieną darbo vasarą Starnerio algortimai jau atrado 8 skirtingus komponentus 73 švilpimų pavyzdžiuose.
