Teismas nusprendė, kad izoliuoti žmogaus genai negali būti patentuojami, kadangi tai yra gamtos dalis, o ne žmogaus kūrinys – konkretaus geno atskyrimas nuo kitos genetinės medžiagos nėra pakankama sąlyga jo patentavimui. Tačiau teismo sprendime pažymima, kad dirbtinio kopijavimo būdu sukurtos sintetinės DNR sekos gali būti laikomos intelektine nuosavybe, kadangi jos nėra natūralios.
Jutos valstijoje veikianti bendrovė dar 1998 m. užpatentavo dvi DNR molekulės sekas – BRCA1 ir BRCA2 genus, kurių tyrimas gali nustatyti, ar žmogus turi padidėjusią riziką kiaušidžių ar krūties vėžio susiformavimui. Jau dvejus metus teismuose savo teisę į užpatentuotus genus ginanti bendrovė vienintelė gali atlikti jų diagnostiką, kuri pacientams kainuoja apie 3–4 tūkst. JAV dolerių. Tačiau po tokio teismo sprendimo „Myriad Genetics“ turimi genų patentai tapo nebegaliojantys.
Ieškinį prieš korporaciją buvo iškėlusi Molekulinės patologijos asociacija kartu su Amerikos civilinių laisvių sąjunga, vienijančia daugiau kaip 150 tūkst. mokslininkų, gydytojų ir pacientų. Ieškovų teigimu, korporacijos siekis teisine patentų forma pasisavinti žmogaus DNR dalis yra ne tik neetiškas, tačiau ir nepagrįstas, kadangi izoliuotas genas nėra sukurtas žmogaus.
Be to, ieškinį pateikusios mokslo ir visuomeninės organizacijos teigė, kad genų patentavimas apriboja mokslininkų galimybes atlikti įvairius genetinius tyrimus susijusius su vėžinėmis ligomis ir užkerta kelią pažangesnių gydymo būdų sukūrimui.
Tuo tarpu atsakovai teigė, kad genų izoliavimui reikalingi moksliniai tyrimai kainuoja didžiulius pinigus, o draudimas apsaugoti savo investicijas patentais tik stabdys inovacijas gyvybės moksluose. Kaip „Washington Post“ publikuotame rašinyje teigė „Myriad Genetics“ generalinis direktorius Peteris D.Meldrumas, jo valdoma bendrovė BRCA1 ir BRCA2 genų tyrimams sugaišo 17 metų ir į juos investavo 500 mln. dolerių. Tačiau šis argumentas teisėjų neįtikino.
„Myriad“ nieko nesukūrė. Bendrovė atrado svarbų ir naudingą geną, tačiau jo atskyrimas nuo supančios genetinės medžiagos nėra veiksmas, kuriuo sukuriamas išradimas“, – teigiama teisėjų kolegijos priimtame sprendime.
