Jutos valstijoje veikianti bendrovė dar 1998 m. užpatentavo dvi DNR molekulės sekas – BRCA1 ir BRCA2 genus, kurių tyrimas gali nustatyti ar žmogus turi padidėjusią riziką kiaušidžių ar krūties vėžio susiformavimui. Jau du metus teismuose savo teisę į užpatentuos genus ginanti bendrovė vienintelė gali atlikti jų diagnostiką, kuri pacientams kainuoja apie 3-4 tūkst. JAV dolerių.
Ieškinį prieš korporaciją iškėlė Molekulinės patologijos asociacija kartu su Amerikos civilinių laisvių sąjunga, vienijančia daugiau kaip 150 tūkst. mokslininkų, gydytojų ir pacientų. Pasak asociacijai teisme atstovaujančio advokato Christopherio Hanseno, DNR negali būti patentuojama, kadangi ši molekulė nėra žmogaus išradimas, o gamtos dalis, rašoma Neweurope.eu.
Tos pačios nuomonės laikosi ir prie ieškinio prisidėjęs DNR atradėjas profesorius Jamesas D. Watsonas. Genų patentavimo kritikai teigia, kad korporacijų siekis gauti nuosavybės teises į tam tikras DNR sekas, apriboja mokslininkų galimybės atlikti įvairius genetinius tyrimus susijusius su vėžinėmis ligomis ir užkerta kelią pažangesnių gydymo būdų sukūrimui.
Tuo tarpu bendrovės generalinis direktorius Peteris D. Meldrumas „Washington Post“ publikuotame rašinyje teigia, kad būtent draudimas patentuoti genus sudarytų kliūtis inovacijoms gyvybės moksluose, kadangi moksliniai genų tyrimai kainuoja labai daug. Jo valdoma kompanija BRCA1 ir BRCA2 genų tyrimams sugaišo 17 metų ir į juos investavo 500 mln. dolerių.
Žmogaus DNR sudarantys genai privačių kompanijų yra patentuojami jau kelis dešimtmečius. Pirmasis geno patentas buvo išduotas 1982 m. trims Kalifornijos universiteto mokslininkams izoliavusiems DNR cheminių elementų seką tam, kad sukurtų augimo hormoną. Vėliau universitetas siekdamas pasipelnyti suteikė licenciją atlikti šių genų tyrimus „Lilly“ ir „Genetech“ biotechnologijų korporacijoms, rašoma TheVerge.com.
JAV Patentų biuras yra suteikęs daugiau kaip 40 tūkst. patentų, kuriais apsaugoti įvairūs genetinės medžiagos išradimai. 3 tūkst. iš šių patentų yra tiesiogiai susiję su izoliuotomis DNR sekomis, skelbiama „Chemical & Engineering News”. Būtent tokio pobūdžio patentą turi ir „Myriad Genetics“ bendrovė.
Paradoksalu tai, kad nors nemaža dalis žinomo žmogaus genomo genų yra užpatentuoti įvairių bendrovių, tuo pačiu metu jie yra skelbiami viešai ir prieinami mokslininkų bendruomenei bei visuomenei. Tai pasiekta dėka itin didelio masto tarptautinio mokslinio tyrimo, vadinamo „žmogaus genomo projektu“. Pastarojo tikslas yra ne tik nustatyti tikslų žmogaus genų skaičių, tačiau ir identifikuoti 3 milijardus galimų nukleobazių derinių. Įvairios šių derinių kombinacijos ir sudaro bet kokios DNR molekulės pagrindą.
JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas yra itin svarbus, nes jo išvados turės reikšmingų pasekmių ne tik biotechnologijų bei farmacijos industrijoms, tačiau ir tolimesnei mokslinių genetikos tyrimų eigai.
Sprendimą teismas ketina priimti birželio mėnesį.
