Šis įvertinimas remiasi pusšimčio metų senumo Dreiko lygtimi, kuria bandoma priskirti skaitines vertes įvairiems civilizacijai atsirasti reikalingiems aspektams – nuo žvaigždžių formavimosi spartos Galaktikoje iki tikimybės, kad planetoje atsiradusi gyvybė taps protinga ir sukurs civilizaciją bei pradės komunikuoti.
Aišku, daugumos šių faktorių verčių mes nei žinome, nei realiai galime įsivaizduoti, bet tai netrukdo bandyti juos sudauginti; taip gaunami rezultatai, kad šiuo metu Galaktikoje yra gal tik dvi komunikuojančios civilizacijos, o gal jų yra 200 milijonų.
Bet klausimą, ar mes esame vieniši, galima nagrinėti ir kitaip – remiantis egzoplanetų atradimais ir netgi Paukščių Tako tinkamumu uolingoms planetoms formuotis.
Pasirodo, masyvesnėse galaktikose susiformuoti uolinėms planetoms tikimybė yra didesnė, tačiau Paukščių Tako masės galaktikų yra daugiau, taigi mūsų egzistavimas būtent tokioje galaktikoje neturėtų būti netikėtas.
Tuo tarpu Saulės sistemos konfigūracija atrodo gana išskirtinė – dauguma kitų žinomų sistemų turi masyvias planetas prie žvaigždės, o mažesnės masės – toliau, priešingai, nei pas mus. Ar tai svarbu gyvybės formavimuisi?
Atsakymas yra tvirtas galbūt.
Ar šios diskusijos yra niekur nevedantis filosofavimas? Kol kas filosofijos čia daugiau, nei mokslo, bet nebūtinai taip bus ateityje; o tokie svarstymai gali padėti nuspręsti, kokiais būdais geriausia ieškoti nežemiškos gyvybės, nesvarbu, protingos ar ne.
