JAV kosmoso vadavietės vadas armijos generolas Jamesas Dickinsonas pasidžiaugė, kad Jungtinėse Tautose didele balsų persvara buvo priimta rezoliucija, draudžianti šalims vykdyti tiesioginius antipalydovinius (ASAT) bandymus, dėl kurių susidaro didžiuliai kosminių šiukšlių kiekiai, keliantys pavojų palydovams ir kosminėms stotims.
Iš keturių šalių, atlikusių tokius ASAT bandymus, JAV vienintelės balsavo už, Kinija ir Rusija balsavo prieš, o Indija susilaikė.
„Negalime toliau prisidėti prie kosmoso srityje randamų šiukšlių“, – sakė J.Dickinsonas per spaudos konferenciją telefonu su žurnalistais Azijoje. Anot jo, didžioji dalis šių šiukšlių yra itin svarbioje žemojoje Žemės orbitoje, kuri tapo „perpildyta, konkurencinga ir ginčytina“.
Pavojų gali kelti net ir mažos metalo skeveldros, o tokių objektų skaičius sparčiai auga. Kosmoso vadavietė šiuo metu stebi daugiau nei 48 000 objektų žemojoje Žemės orbitoje, įskaitant palydovus, teleskopus, kosmines stotis ir įvairaus dydžio nuolaužas, o vos prieš trejus metus tokių objektų buvo 25 000, teigė J.Dickinsonas.
2003 metais Kinija tapo trečiąja valstybe po buvusios Sovietų Sąjungos ir JAV, savarankiškai pasiuntusia astronautą į orbitą. Nuo to laiko jos programa nuolat žengia į priekį.
Kinijos kosmoso programa sulaukė retos tarptautinės kritikos po to, kai 2007 metais ji atliko bandymą, apie kurį iš anksto nepranešė, per kurį raketa susprogdino neveikiantį Kinijos palydovą ir sukūrė nuolaužų, tebekeliančių pavojų.
Pekinas mano, kad „kosmosas yra labai svarbi ne tik jų ekonominės ar pasaulinės ekonominės aplinkos, bet ir karinės aplinkos dalis, todėl mes ir toliau labai atidžiai stebime, jiems didinant savo pajėgumus“, sakė J.Dickinsonas.
Slaptai Kinijos programai vadovauja valdančiosios Komunistų partijos karinis sparnas – Liaudies išlaisvinimo armija, todėl ji negali dalyvauti Tarptautinėje kosminėje stotyje ar bendradarbiauti su NASA.
Praėjusį mėnesį Kinija, nesulaukusi didelės pagalbos iš išorės, paleido paskutinį iš trijų savo kosminės stoties modulių, kurie, keičiantis trijų žmonių įgulai, trumpam priglaudė kosmose šešis Kinijos astronautus. Kinija taip pat turi aparatus Mėnulyje bei Marse ir planuoja kada nors ateityje surengti Mėnulio misiją su įgula.
Tvyrant didelei įtampai tarp JAV ir Kinijos dėl Taivano, Pietų Kinijos jūros, prekybos ir technologijų, kosmosas vis dažniau tampa potencialiai pavojingu tašku. Be to, praėjusią savaitę Pentagonas paskelbė metinę Kinijos saugumo ataskaitą, kurioje perspėjama, kad iki 2035 metų Pekinas greičiausiai turės 1 500 branduolinių kovinių galvučių ir kad jis nepateikė aiškumo, kaip planuoja jas panaudoti.
Kinija ir toliau „kuria pajėgumus, kurie, tiesą sakant, kelia pavojų didžiajai daliai mūsų nuosavybės kosmoso srityje“, teigė J.Dickinsonas.
Rusijos invazija į Ukrainą dar kartą parodė, kad kosmosas yra „ginčytina sritis, kurią reikia saugoti. Tai misija, į kurią mes JAV kosmoso vadavietėje žiūrime labai rimtai“, sakė jis.
„Esu rimtai susikoncentravęs į mus besivejantį iššūkį – Kiniją, – teigė J.Dickinsonas, pavartodamas Pentagone įprastu tapusį Pekino apibūdinimą. – Vieninga mūsų sąjungininkų ir partnerių pozicija yra labai svarbi, kovojant su prievarta ir ardomąja veikla, keliančia grėsmę tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai čia, Ramiojo vandenyno regione, ir už jo ribų.“
