Šiuo metu JAV turi mažiausiai šešias naujas pažangias raketas „oras-oras“, kurios pasižymi didesniu greičiu, nuotoliu ir kitomis patobulintomis galimybėmis.
Dabar amerikiečių naikintuvai paprastai turi dviejų skirtingų tipų „oras-oras“ ginklus: radaru valdomą pažangiąją vidutinio nuotolio raketą „oras-oras“ AIM-120, arba AMRAAM, ir vieną iš kelių infraraudonaisiais spinduliais valdomų raketų „AIM-9 Sidewinder“.
Šie ginklai per daugelį metų buvo nuolat tobulinami. AMRAAM naudojama nuo 1991 m., o „AIM-9 Sidewinder“ atsirado dar 1956 m.
Naujausias AMRAAM AIM-120D, kurio pradinis operacinis pajėgumas buvo pasiektas 2015 m., yra labai patobulintas, palyginti su pradiniu ginklu. Turėdama 50 proc. didesnį nuotolį nei jos pirmtakė, abipusį duomenų perdavimo ryšį su paleidimo lėktuvu, inercinį matavimo įrenginį (IMU) su GPS ir dideles paleidimo galimybes ne iš vietos, moderniausia AMRAAM vis dar priskiriama prie galingiausių šiuolaikinių planetos raketų „oras-oras“.
Tiesą sakant, nepaisant to, kad AMRAAM laikoma „vidutinio nuotolio“ raketa „oras-oras“, pranešama, kad per 2021 m. kovo mėn. vykusias oro mūšio pratybas ji pasiekė rekordą numušdama droną ilgiausiu atstumu.
Dabartinės pažangiausios „Sidewinder“ raketos AIM-9X dar labiau nutolusios nuo savo pirmųjų iteracijų. Plačiai reklamuojama kaip viena pažangiausių istorijoje raketų „oras-oras“, AIM-9X techniškai yra infraraudonųjų spindulių valdomas ginklas, tačiau tiksliau būtų sakyti, kad ją valdo infraraudonųjų spindulių vaizdo jutiklis, galintis savo kompiuteryje išsaugoti taikinių modelius ir juos atskirti skrydžio metu.
Todėl šis ginklas pasirodė esąs labai veiksmingas prieš įvairius taikinius, kurie tradiciškai nelaikomi „karštaisiais“ – tokius taikinius kaip Kinijos stebėjimo balionas, kurį vasario mėn. numušė F-22 naikintuvas prie Pietų Karolinos krantų. AIM-9X II blokas yra dar pažangesnis.
Šie ilgai naudotų raketų „oras-oras“ patobulinimai leido JAV išlaikyti konkurencinį pranašumą neinvestuojant daug lėšų į naujų ginklų kūrimą ir diegimą.
Tačiau senosios raketų sistemos, kurių bendra konstrukcija yra tokia pati, savaime yra ribojantis veiksnys, be to, šios raketos iš pradžių buvo pradėtos naudoti gerokai anksčiau, nei „stealth“ naikintuvams atsirado būtinybė nešioti amuniciją viduje.
Dabar, artėjant naujoms pažangioms grėsmėms ir poreikiui į tokių naikintuvų kaip F-35 korpusą sutalpinti kuo daugiau ugnies galios, JAV pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius ieško visiškai naujų „oras-oras“ ginklų.
Tačiau naujų raketų poreikis pagrįstas ne tik didesnio pajėgumo poreikiu. F-35 šiuo metu vyksta didžiulis skaičiavimo galios atnaujinimas, vadinamas „Tech Refresh-3“, kuris tiesiogiai lems didžiulę naikintuvų atnaujinimų seriją, pavadintą „Block 4“.
F-35 „Block 4“ skraidys su daugiau nei 75 esminiais patobulinimais, palyginti su dabartiniais reaktyviniais lėktuvais, todėl tai bus didžiausias pajėgumų padidėjimas nuo pat 2006 m.
Rusija ir Kinija gamina neįtikėtino nuotolio raketas
Tačiau, ko gero, labiau nei poreikis sujungti naujus naikintuvus su naujais ginklais kyla grėsmė, kurią kelia pažangios už regimojo nuotolio ribų skriejančios raketos, pradedamos naudoti Rusijoje ir, dar svarbiau, Kinijoje.
Rusijos raketa R-37 (NATO ataskaitinis pavadinimas AA-13 „Axehead“), yra už regimojo nuotolio ribų skriejanti hipergarsinė raketa „oras-oras“, kurios maksimalus greitis, kaip pranešama, yra maždaug 5-6 machai.
Pranešama, kad pačios R-37 veikimo nuotolis yra daugiau nei 144 km, o tai yra mažiau nei amerikiečių AMRAAM, tačiau R-37M variante pridedama papildoma raketos stiprintuvo pakopa, todėl jos veikimo nuotolis gali padidėti iki 400 km.
Pranešama, kad raketos gali pasiekti tokius didelius taikinius naudodamos duomenų ryšį su paleidimo lėktuvu ir savo vidines pusiau aktyviąsias ir aktyviąsias radiolokacines orientavimo sistemas. Kitaip tariant, raketa paleidžiama gerokai anksčiau, nei užfiksuojamas taikinys, ir dalį skrydžio trajektorijos yra nukreipiama.
Kinijos PL-15 (NATO ataskaitinis pavadinimas „CH-AA-10 Abaddon“) yra panaši tolimojo nuotolio raketos „oras-oras“ konstrukcija, kuri taip pat naudoja dviejų impulsų kietojo kuro raketą ir gali pasiekti hipergarsinį greitį (nors tikėtina, kad jos greitis neviršija 4 machų).
Pranešama, kad raketos veikimo nuotolis yra iki 200 km, o į toli esančius taikinius ji nukreipiama dvipusiu duomenų ryšiu. PL-15 greičiausiai pranoksta net pažangiausias Amerikos raketas AIM-120D AMRAAM, tačiau šiek tiek nusileidžia itin galingai Europos raketai „Meteor“.
Amerikoje kuriamos 6 naujos „oras-oras“ raketos
AIM-260 Jungtinė pažangioji taktinė raketa (JATM) yra bene daugiausiai dėmesio sulaukusi nauja Jungtinių Valstijų kuriama „oras-oras“ raketa. Tikimasi, kad AIM-260, kuri pakeis ilgą laiką naudotą AIM-120 AMRAAM, bus maždaug tokio paties dydžio, tačiau jos veikimo nuotolis gerokai padidės, siekiant kompensuoti Kinijos plačiai išreklamuotos radaru valdomos raketos „oras-oras“ PL-15 pasiekiamumą.
Atsižvelgiant į tai, kad AMRAM jau gali pasiekti triženklio nuotolio taikinius, tikimasi, kad šis pažangus naujas pakaitalas bus gerokai pranašesnis už PL-15 ir atnaujins Amerikos pranašumą už regimojo nuotolio ribų.
Tikrai žinome tik tiek, kad, kadangi šis ginklas turėtų būti panašių matmenų kaip ir AMRAAM, jį turėtų būti galima nesunkiai sutalpinti „stealth“ naikintuvų, tokių kaip F-35 ir F-22, ginklų dėtuvėse.
2017 m. Pentagonas paskelbė, kad bendrovė „Raytheon“ jau dvejus metus kuria dar vieną galimą AMRAAM pakaitalą, žinomą tik kaip „Long Range Engagement Weapon“, arba LREW.
Skirtingai nei AIM-260, pranešama, kad LREW yra per didelis, kad jį būtų galima nešiotis „stealth“ klasės naikintuvuose, o tai reiškia, kad jį greičiausiai nešiotų ketvirtos kartos naikintuvai.
Kaip ir apie AIM-260, apie numatomus LREW pajėgumus paskelbta nedaug, bet kadangi jo gali neriboti vidiniai „stealth“ naikintuvų krovinių skyrių matmenys, tai atveria įdomių galimybių.
Tuo tarou „Raytheon Peregine“ raketos „oras-oras“ iš tikrųjų jau egzistuoja kelerius metus. Pirmą kartą pristatyta 2019 m., ši galingoji raketa yra tik maždaug perpus mažesnė už AIM-120 AMRAAM, tačiau, „Raytheon“ teigimu, ji pasižymi panašiomis, o kartais net geresnėmis eksploatacinėmis savybėmis.
„Raytheon“ apibūdina „Peregrine“ kaip turintį bent tokį pat nuotolį kaip AMRAAM ir pasižymintį dideliu manevringumu, kurį užtikrina „Sidewinder“. Naudodama modernias varomąsias sistemas ir miniatiūrinius komponentus, „Raytheon“ sugebėjo visa tai sutalpinti į beveik 2 m ilgio ir apie 150 kg sveriančią raketą.
„Raytheon“ teigia, kad „Peregrine“ pasiekiamumas yra „už vidutinio nuotolio ribų“ ir kad ji turi trijų režimų ieškiklį, nors daugiau informacijos nepateikė.
O štai modulinės pažangiosios raketos (MAM) yra vienas naujausių papildymų. Pirmą kartą apie šią programą visuomenė sužinojo iš JAV oro pajėgų mokslinių tyrimų, plėtros, bandymų ir vertinimo asignavimų dalies, pateiktos 2023 finansinių metų biudžeto paraiškoje, ir, kaip galima tikėtis, išsami informacija yra skurdi.
Iki šiol nežinome, kokio tipo ieškiklį, varomąją sistemą ar pajėgumus ketinama pasiūlyti šia raketa, tačiau aišku, kad praėjusių metų kovą Karinės oro pajėgos paskelbė apie planus artimiausiu metu atlikti bandomąjį šio ginklo paleidimą iš naikintuvo.
Tačiau, nepaisant MAM programą gaubiančios paslapties, žodžio „modulinė“ vartojimas jos pavadinime gali suteiktisvarbią užuominą.
Modulinė raketų konstrukcija gali būti naudinga įvairiais būdais, nesvarbu, ar tai būtų galimybė keisti varomąsias sistemas, kovines galvutes, ar ieškiklius. Tai faktiškai reikštų, kad be pakartotinių ir brangiai kainuojančių kūrimo ciklų būtų galima naudoti daugybę naujų raketų tipų, atitinkančių skirtingus priešo orlaivių grėsmės tipus.
Nepaisant to, kad raketa „Lockheed Martin“ „Cuda“ gaminama jau kurį laiką, apie ją žinoma nedaug, įskaitant tai, ar „Cuda“ yra akronimas, ar ne. Šis ginklas dažnai aptarinėjamas atsižvelgiant į oro pajėgų mažų išplėstinių pajėgumų raketų (SACM) pastangas ir atrodo panašus į „Raytheon Peregrine“ koncepciją.
Bendrovė „Lockheed Martin“ apibūdino „Cuda“ kaip mažą „AMRAAM klasės radaru valdomą kovinę raketą“, kuri leistų F-35 patrigubinti vidinę talpą. Šiuo metu F-35 gali nešti tik dvi AMRAAM raketas, nors „Lockheed Martin“ jau paskelbė, kad gali (ir netrukus galės) padvigubinti šį pajėgumą iki keturių.
Pirmą kartą „Boeing“ ilgojo nuotolio raketa „oras-oras“ (LRAAM) buvo pristatyta 2021 m., o 2022 m. Karinių oro pajėgų tyrimų laboratorija įmonei skyrė tęstinio kūrimo sutartį. Šios raketos konstrukcija yra dviejų pakopų, nesiskirianti nuo daugiapakopių raketų.
Paleidus raketą, užsidega greitintuvo pakopa, kuri suteikia pradinį greičio pliūpsnį, o priekinį naikintuvą nuneša tam tikrą atstumą. Tuomet stiprintuvas atsiskiria, o naikintuvas, siekdamas priartėti prie taikinio, uždega savo raketos stiprintuvą.
Tikimasi, kad ši dviejų pakopų konstrukcija užtikrins didelį greitį, nuotolį ir manevringumą, todėl pradinio skrydžio metu bus galima naudoti skirtingus varomosios jėgos būdus, o vėliau – akrobatiškesnį galutinį valdymą.
Kompanija „Boeing“ teigia, kad nemano, jog ši raketa gali pakeisti AMRAAM ar konkuruoti su bet kuria kita dabartine raketų programa, o veikiau tai yra visiškai naujas amerikiečių reaktyvinių lėktuvų pajėgumas.