Nepaisant to, daugelis šalių savo oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos pajėgumus matavo pagal F-22 etaloną. Rūpėjo tiek savo turimų lėktuvų galimybėmis nenusileisti jam, tiek priešlėktuvinės gynybos šansais jį aptikti. Ir pašalinti. Ar tai galiausiai įtikino JAV, kad šių lėktuvų esamos perspektyvos pasmerktos?
F-22 savo išvaizda ir naudojamomis technologijomis smarkiai skiriasi nuo tikrai trumpą laiką tarnybą atlikusių „F-117 Nighthawk“ naikintuvų. Pastarųjų buvo pagaminta vos 64 vienetai, tačiau jie per savo ketvirčio amžiaus tarnybą sudalyvavo net keliuose rimtuose konfliktuose: Pirmajame Persijos įlankos kare bei Jugoslavijos sulaikymo operacijoje. Pastarojoje 1999 metais vienas naikintuvas buvo numuštas.
„Raptor“ turėjo atlikti tą patį darbą. Neaptiktiems įskristi į priešo gilumą, iš minimalaus atstumo smogti jautriausiems taikiniams, galiausiai sukėlus sumaištį saugiai atsitraukti. Tokia taktika su F-117 puikiausiai suveikė Irake.
Pašalinus radarus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, užklupus net nepakilusius naikintuvus oro uostuose amerikiečiai įgijo su mažomis sąnaudomis perimti oro kontrolę. Valdydami ją JAV pajėgos galėjo pasirinktinai smogti ten kur norėjo.
Penktos kartos orlaivis buvo manevringesnis. Jis dar geriau išskaidė savo variklių sukuriamą šilumą, dėl ko virto dar keblesniu taikiniu daugeliui raketų oras-oras, mėgstančių smogti į kritiškiausią lėktuvų dalį – variklius. Nors ir neviršydamas greičių rekordų, jis įprastu skrydžio rėžimu turėjo būti greitesnis. Maksimaliam lėktuvo buvimo vietos maskavimui pilotams netgi buvo draudžiama naudotis įprastomis ryšio priemonėmis. Toks savybių rinkinys tapo naujausių lėktuvų kartos etalonu.
Bet visa tai – jau praeitis. Dabar JAV oro pajėgos po truputi atnaujina esamus F-22. Tenka, nes naujų jau nebebus, nepaisant kartas nuo karto pasigirstančių kalbų. Pakeitimai neatrodo labai dideli. Pavyzdžiui naikintuvas pritaikomas naujoms raketoms „AIM-9X“ ir „AIM 120-D“.
Abejos raketos nėra ypač naujos ar slaptos. Jas jau daugiau nei dešimtmetį naudoja tiek amerikiečiai, tiek jų sąjungininkai. Tačiau F-22 atveju jos visiškai naujos. Nes jos sukurtos jau po to, kai buvo baigtas kurti šis naikintuvas, Be to, šios raketos pagal savo koncepcija iki šiol netiko F-22 lėktuvams.
„AIM-9X“ yra trumpo nuotolio oras-oras tipo raketa. Ji įprastai prikabinama tiems lėktuvams, kurie rizikuoja susidurti su priešiškomis pajėgomis. Ilgą laiką F-22 panaudojimo koncepcija nenumatė įsivėlimo į tokias situacijas.
Daugėjant šalių, įsigyjančių penktos kartos orlaivių, buvo suprasta, kad visą laiką vengti konflikto nebepavyks ir gali tekti gintis. Ši raketa, nepaisant trumpo veikimo nuotolio, yra manevringa ir leistų atakuoti net iš sudėtingų situacijų.
Atminkime, kad visos naikintuvo gabenamos raketos iki paleidimo būna paslėptos korpuse įmontuotame skyriuje. Paleidimas kur kam labiau komplikuotas lyginant su F-15, kuris savo ginkluotę gabena prikabintą po sparnais.
„AIM 120-D“ atvejis labai panašus, skiriasi tik tai, kad ši raketa yra itin ilgo nuotolio oras-oras raketa. Ji skrenda net 50 proc. toliau nei C versija. O pastaroji naudojama ne tik naikintuvų, bet ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinėse sistemose NASAMS (kokias netrukus turėtų įsigyti ir Lietuva).
Orlaivio kūrimo metu niekas nenumatė, kad užuot netikėtai užpuolus taikinį iš arti, F-22 turės į jį kėsintis iš itin tolimo atstumo.
Galiausiai, atnaujinti naikintuvai nebebus bebalsiai. Iki šiol savo buvimo vietą slapstę maksimalia tyla, po atnaujinimo jie pradės bendrauti su aplinka. Į lėktuvus pradėt diegti dviejų krypčių DLINK 16 standarto skaitmeninio signalo perdavimo įrangos moduliai.
Abu JAV pajėgų turimi penktos kartos orlaiviai galėjo net be atnaujinimo veikti drauge. Vis tik buvo rimtas trūkumas: F-35 visa informacija dalinosi, o F-22 – ne.
Dalinimosi svarba šiomis dienomis tapusi norma. Pavyzdžiui po paskutinių F-35 atnaujinimų, orlaivis tapo pajėgus aptikti priešo paleistą balistinę raketą. Savo sistemų surinktą informaciją jis geba perduoti į bendrą tinklą. Naikintuvas neturėdamas reikiamos įrangos jos negali numušti, tačiau visą reikiamą informaciją priėmęs laivas su „AEGIS“ oro gynybos sistemomis ar žemėje dislokuota „Patriot“ sistema gali pradėti taikytis į raketą dar net nepasirodžiusią jų radarų sistemose.
Teoriškai toks bendravimas leistų klaidinti priešus, nes iš kelių skrendančių orlaivių save išduodantį tolimą radarą galėtų būti įjungęs vienas lėktuvas, tačiau jo gaunamais duomenimis naudotųsi visi skrendantys greta.
Po atnaujinimų F-22 šioje kompanijoje nebebūtų nesusipratimas. Jie visi galėtų veikti drauge neprarasdami savo paskirties. Kita vertus atrodo, kad amerikiečiai susitaikė, kad nebepavyks pakartoti F-117 reidų giliai priešo užnugaryje. Dinozauras po šio atnaujinimo bus vertingesnis medžiodamas priešo lėktuvus, o ne besitaikydamas į antžeminius taikinius.
