Prieš milijonus metų gyvenęs 5 metrų ilgio žvėris priskirtas triceratopsų šeimai, tačiau, kitaip nei daugelis jos atstovų, gyvūnas turi kur kas didesnę nosį ir išskirtinai ilgus ragus. Mokslininkai teigia, kad jiems dar nėra tekę matyti tokia kaulų sandara pasižyminčio dinozauro – jo išvaizda daugeliu aspektų buvo visiškai kitokia nei daugelio šios grupės gyvūnų.
Atrastajai rūšiai mokslininkai suteikė Nasutoceratops titusi pavadinimą. Tyrėjų teigimu, naujai atrastas gyvūnas turėjo sverti apie 2,5 tonos, o misti augalais – nepaisant grėsmingos išvaizdos žvėris nebuvo plėšrus, kaip ir kiti šiai šeimai priskiriami dinozaurai.
Dinozauro palaikai vakarinėje Jutos dalyje esančioje dykumoje buvo atrasti dar 2006 metais, tačiau apie atradimą tuomet neskelbta – mokslininkai užtruko keletą metų nuodugniai tyrinėdami rastą fosiliją. Paleontologai nustatė, kad jos amžius siekia apie 75 mln. metų, o tai reiškia, kad atrastosios rūšies dinozaurai Žemėje gyveno vėlyvuoju Kreidos periodu.
Dykuma, kurioje rasta fosilija, prieš milijonus metų priklausė senoviniam Laramidijos žemynui. Dabar čia gausu įvairių dinozaurų palaikų. Šalia atrastojo Nasutoceratopso tyrėjai taip pat aptiko dviejų kitų žolėdžių dinozaurų kaulus. Tai, kad visi radiniai yra panašaus amžiaus, o atrasti buvo tuo pačiu metu, verčia mokslininkus manyti, kad šios rūšies gyvūnai veisėsi viename areale, jame sugyveno taikiai. Kita vertus sunku pasakyti kaip tokie stambūs žolėdžiai galėjo pramisti gyvendami tame pačiame regione.
Mokslininkų atradimas aprašytas „Proceedings of the Royal Society B“ žurnale publikuotame straipsnyje.
