JAV mokslininkai paėmė trijų vėžio pacientų kraujo, iš jo išskyrė imunines ląsteles ir jas apdorojo CRISPR įrankiu. Iš šių ląstelių DNR buvo pašalintos dalys, kurios apriboja šių ląstelių galimybes atpažinti vėžines ląsteles ir jas sunaikinti. Panašūs tyrimai jau buvo atlikti Kinijoje, tačiau Vakaruose jiems sunkiai sekasi skintis kelią, todėl tai - pirmas toks tyrimas JAV.
Svarbu pabrėžti, kad pacientai nebuvo genetiškai modifikuojami. CRISPR įrankiu modifikuotos tik imuninės sistemos ląstelių DNR. Tai reiškia, kad pasikeitė tik šių ląstelių elgesys. Ir jos iš tikrųjų ėmė agresyviau pulti vėžinius darinius, tačiau rezultatai kol kas nedžiugina.
Vieno paciento vėžys pablogėjo, kito išliko stabilus, o trečiasis buvo gydomas palyginti neseniai, todėl išvadų daryti dar negalima. Mokslininkai nori pakartoti tyrimą su bent 15 pacientų, kad galėtų galutinai įsitikinti, kokios naudos gali suteikti tokia imunoterapija. Nors pašalinis poveikis ir buvo pastebėtas, šis gydymas yra saugus - nepageidaujamas poveikis yra prognozuojamas ir valdomas.
Du iš tyrime dalyvavusių žmonių serga daugine mieloma, trečiasis – sarkoma. Visi trys dalyviai jau buvo pakankamai prastos būklės ir įprasto gydymo galimybės jau buvo išnaudotos. Nors kol kas neatrodo, kad imunoterapija padeda, mokslininkai žvelgia į šviesiąją pusę. Modifikuotos imuninės ląstelės suveikė tarsi sėkla – jos ėmė daugintis ir surado vėžį. Taigi, dabar lieka laukti.
Įdomu tai, kad mokslininkai šią terapiją įsivaizduoja kaip vieno seanso gydymą. Tai yra, iš paciento paimamos imuninės ląstelės. Tuomet jos modifikuojamos, naudojant CRISPR genų žirkles ir suleidžiamos atgal. Ir viskas – jokių pakartotinių injekcijų. Tuomet šios imuninės ląstelės turi daugintis, kol jų skaičius taps pakankamas nugalėti vėžiui.
Šią terapiją dar reikia tobulinti. Tačiau tai – pirmasis toks tyrimas JAV ir mokslininkai tikisi, kad tolimesniuose etapuose pavyks išvystyti šį tą labai vertingo. Imunoterapija, ypač taikoma su kitais gydymo būdais, gali būti veiksminga prieš daugelį vėžio rūšių.
