Amerikiečiai turi daug karinių bazinių visuose regionuose. Bręstant krizei jie iki rimtesnio konflikto zonos gali atsiųsti papildomų pajėgumų. Blogiausiu atveju galima daug ką atsigabenti padedant oro pajėgoms, tačiau taip efektyvu perkelti tik karius ir pačią reikalingiausią įrangą. Didžioji dalis sunkiosios technikos gali būti gabenama tik laivais.
Generolai ne kartą buvo išreiškę susirūpinimą, kad senstantis laivynas gali būti nepajėgus reaguoti į tikrą pasaulinę grėsmę, todėl šių metų rugsėjį JAV surengė didžiausią pastarųjų dešimtmečių patikrinimą. Įprasti „streso testai“ vykdomi nuolat, tačiau jų metu komandas gauna vos keli laivai. Šįkart nurodymas buvo pasiųstas visiems turimiems 61 transporto laivams, galintiems atlikti karinių pajėgų perkėlimo funkciją.
Paskutinį kartą didelių perkėlimo galimybių prireikė 2003 metais, kai buvo pradėta ruoštis staigiai invazijai į Iraką.
Laivynui iškeltas tikslas pasiekti 85 proc. parengties lygį. Atliktas bandymas parodė, kad realybėje testą sėkmingai įveikė tik 40,7 proc. pajėgumų.
Procentinis įvertinimas ne visai tikslus, juk bent keli laivai tapo tiesiog nesėkmių įkaitais (vieną sustabdė sugedusi „juodoji dėžė“, du laivus užlaikė siautusi tropinė audra, dar vienam nepavyko išplaukti dėl JAV pakrantės apsaugos tarnybos suplanuoto patikrinimo, o kitas „nelaimėlis“ negavo leidimo, dėl oro taršos mažinimo, praplaukti po Martino Liuterio Kingo tiltu Port Artūro mieste), tačiau nenumatytos aplinkybės ištinka nelauktos. Tikro pavojaus atveju taip pat gali nutikti kas nors netikėto. Todėl galutiniame rezultate jų pasirodymas pateko į tų blogųjų, negebėjusių pasirengti plaukimui jūra per 120 valandų, kategoriją.
Vis tik net 22 iš turimų 61 laivų tiesiog neparengti. Galutinėje ataskaitoje 12-ai suteikta „C-4“, o dešimčiai „C-5“ kategorija. Penktajai priskirti laivai esamoje situacijoje negali būti pajudinti iš dokų (planinis remontas). Ketvirtos kategorijos laivai gali judėti sava eiga, tačiau leidimo palikti uosto teritoriją jiems negalima išduoti dėl aibės priežasčių (buvo pasiųsti į neplaninį remontą dėl rimtų įrangos gedimų arba patirtų korpuso pažeidimų).
Testuose sudalyvavo 32 laivai:
- 22 laivai be problemų išlaikė išbandymą. Vandens distiliavimo testo visiškai neišlaikė trys laivai. Dar vienas teste nesudalyvavo dėl pernelyg užterštos Tijuano upės vandens.
- Inkaro išmetimo testą išlaikė 29 laivai iš 32. Vienas gavo tik dalį įvertinimo, o likę du susidūrė su techninėmis kliūtimis (nusidėvėjęs stabdis, sugedęs įtraukimui skirtas variklis)
- Navigacijos testą sėkmingai įveikė 25 laivai. Gedimų įrangoje nepatyrė nė vienas laivas.
- Įgulos pasitikėjimo įvertinime įrašyta, kad laivams trūko papildomų 683 įgulos narių pilnaverčiam ilgoms misijoms. Tik 21 laivas turėjo pilnai sukomplektuotas komandas.
- Įgulos apsaugos priemonės. 26 laivai neturėjo reikalaujamų apsaugos priemonių nuo radiacijos ir biologinio pavojaus.
- Visi laivai turėjo tinkamus gabenimui skirtus konteinerius.
- Krovinio pakrovimas uoste. Buvo atliekamas standartizuotas patikrinimas be pilnaverčio laivų pakrovimo, sėkmingai jį įveikė 23 laivai.
- Gelbėjimo pratybos. Išbandymą išlaikė visi.
- Saugi komunikacija. 30 laivų sėkmingai įvykdė saugaus radijo ryšio testą. Likę trys laivai neturėjo įrangos skirtos koduoti savo pranešimus.
- CASREP panaudojimas (žinučių siuntimas pranešant apie gedimus ar įgulos sužeidimus). 22/32 laivų nei uosto nei atviros jūros metu nesusidūrė su situacijomis reikalavusioms paskirti „C-3“ ar aukštesnį esamos laivo padėties įvertinimą (misijos neįvykdymą dėl gedimų ar įgulos praradimų).
- Iškeltų tikslų įgyvendinimas. 27 laivai įvykdė pagal planą. Kitiems sutrukdė netinkamas pasirengimo laikas (nespėta pasiruošti per 120 valandų), negebėtas pasiekti tinkamas greitis (20 mazgų).
Galutinėse išvadose galime rasti dar vieną pastebėjimą, kad JAV laivynui stipriai trūksta kvalifikuotų žmonių gebančių dirbti su garo turbinomis. Dauguma karinių laivų dėl didesnės variklių galios naudoja tokius variklius, tačiau komercinėje laivyboje tokie varikliai nenaudojami. Todėl šiuos specialistus paruošti gali tik laivynas.
JAV turi tiesioginį priėjimą prie dviejų vandenynų: Atlanto ir Ramiojo. 19 krovininių laivų laikomi Vakarinėje pakrantėje, 11 Meksikos įlankoje, 31 - Rytinėje pakrantėje. Jei dalį jų reikėtų perkelti į kitą vandenyną, vienintelis galimas greitas kelias būtų tik per Panamos kanalą. Atlikti tokį veiksmą gali sutrukdyti ne tik audros jūrose, bet ir kitos netikėtos kliūtys. Panamos kanalo veikimui būtinas vanduo iš Gatuno ežero, tačiau jo vandens lygis sparčiai krenta.
Be to, kanalu vis labiau domisi Kinija. Investuojami milijardai į Lotynų Amerikos šalis, įskaitant ir Panamą, padeda kurti jiems draugišką politinę atmosferą. Realu, kad JAV karinės technikos perkėlimui į kitą vandenyną gali būti sukuriamos papildomos dirbtinės kliūtys. Ypač žinant, kokie įtempti santykiai tarp šių valstybių pastaruoju metu.
„Streso testo“ prasti rezultatai nėra didelė tragedija, tačiau įspėjimas labai aiškus. Laivyno pajėgumai pergabenti karinius krovinius yra riboti. Jų užtenka esamoje situacijoje. Turėtų pavykti pajėgumus paskirstyti kilus nedideliam konfliktui. Tačiau įvykus blogiausiam, susikirtus su Kinija arba Rusija, JAV negebėtų veikti taip, kaip ji pati norėtų.
Rezultatai kol kas labai nauji, todėl dar neaišku, kokia bus reakcija. Rekomendacijose siūloma daugiau lėšų skirti esamų laivų remontui. Kai kas norėtų įsigyti daugiau laivų. O sąjungininkai, išgirdę apie logistines problemas, tikriausiai norėtų pamatyti daugiau įrangos esamose bazėse.
