Praėjusį rudenį pradėta dvigubo asteroido nukreipimo bandymo (angl. Double Asteroid Redirection Test, DART) misija jau rugsėjo 26 d. sulauks pabaigos.
Misija skirta planetos gynybai – siekiama apsaugoti Žemę nuo galimų asteroidų susidūrimų. Mokslininkai tikisi, kad jei ateityje planetai iškiltų pavojingo asteroido grėsmė, tokia misija kaip DART galėtų užkirsti kelią nelaimei.
„Šie objektai skrieja per kosmosą ir, žinoma, padarė randus Mėnulyje, o laikui bėgant ir Žemėje turėjo didelį poveikį, paveikė mūsų istoriją“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė NASA mokslo administratoriaus pavaduotojas Thomas Zurbuchenas.
„Keletas naujų misijų, kurias pradėjome vykdyti, iš tikrųjų padeda mums suprasti ir kiekybiškai įvertinti šias grėsmes precedento neturinčiu būdu“, – pridūrė T.Zurbuchenas. „DART yra pirmoji misija, kurios metu bandoma iš tikrųjų išstumti iš kelio grėsmės objektą atliekant tiesioginį eksperimentą.“
Mokslininkai yra nustatę ir kartografavę beveik 30 tūkst. asteroidų, kurie skrieja aplink Saulės sistemą Žemės kaimynystėje. Visi šie kosminiai akmenys arba niekada nesusiduria su Žeme, arba yra tokie maži, kad jei susidurtų, nepavojingai sudegtų Žemės atmosferoje. Vis dėlto įmanoma, kad ateityje asteroido smūgis gali pakenkti Žemei, todėl planetų gynybos specialistai nori būti pasiruošę, rašo „Space“.
Jei mokslininkai kada nors aptiktų asteroidą, besiruošiantį susidurti su Žeme, smogiamasis zondas galėtų pertvarkyti kosminės uolienos orbitą. Tačiau mokslininkai nenori, kad iškilus tokiai situacijai būtų dirbama tik teoriškai.
DART erdvėlaivis atsitrenks į nedidelį asteroidą Dimorphosą. Šis apie 160 metrų skersmens kūnas sukasi aplink 762 m skersmens asteroidą Didymos. Abu šie asteroidai skrieja aplink Saulę.
Pirmasis asteroidas, į kurį bus taikomasi, kaip laikrodis kas 11 valandų ir 55 minutes apskrieja aplink didesnį asteroidą. DART smūgis turėtų pakoreguoti Dimorphoso orbitą, sutrumpindamas jo ratą apie 10 minučių.
Mokslininkai Žemėje kelias savaites po susidūrimo matuos tikruosius asteroido orbitos pokyčius ir lygins juos su savo prognozėmis. Šis darbas patikslins teorinį supratimą apie tai, kaip asteroidai reaguoja į smūgius.
„Tai neįtikėtinai sudėtinga“, – spaudos konferencijoje sakė misijos sistemos inžinieriaus pavaduotojas Evanas Smithas, pažymėjęs, kad patį asteroidą erdvėlaivis galės pamatyti tik likus maždaug pusantros valandos iki susidūrimo.
Šios misijos veertė siekia apie 330 mln. dolerių (293 mln. eurų).
NASA Planetų gynybos koordinavimo biuras labiausiai domisi didesniais nei 140 m skersmens kūnais, potencialiai galinčiais sulyginti su žeme ištisus miestus ar regionus daug kartų didesne nei atominės bombos energija.
Žinoma 10 tūkst. didesnių nei 140 m skersmens netoli Žemės skriejančių asteroidų, bet nėra reikšmingos tikimybės, kad bent vienas jų per ateinančius 100 metų susidurs su mūsų planeta.
Vis dėlto yra vienas svarbus įspėjimas: mokslininkai mano, kad dar 15 tūkst. tokių objektų kol kas neatrasti.