Šią nuotrauką Šventojoje užfiksavo Neringa Vosylienė, birželio 14 d. 14:30 val.
Anot Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE), hãlas yra optinis atmosferos reiškinys – balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, dėmės, stulpai aplink Saulės ar Mėnulio diską, virš disko ar po juo.
Jie susidaro šviesos spinduliams lūžtant ir atsispindint viršutinio aukšto debesų (dažniausiai plunksninių, sluoksninių) šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose.
„Saulės halas Lietuvoje yra dažnas reiškinys (fiksuojamas keliasdešimt kartų per metus), kuris turi apie 50 įvairių formų. Dažniausiai pasirodančios halo formos yra: 22° ir 46° lankai (ratilai), netikros saulės (parheliai), Saulės stulpai ir zenitinis liestinis lankas. Rečiau būna pastebima viršutinė tangentinė, Parry arkos ir kt“, – rašoma „Orai ir Klimatas Lietuvoje“ feisbuko puslapyje.
Penktadienį Šventojoje buvo užfiksuota rečiau pasirodanti Saulės halo forma – pilnai matomas parhelinis ratilas (nuotraukoje esantis aukščiau) kartu su 22 laipsnių halo ratilu (esantis aplink Saulę).
„Jei kuris nors ratilas būna nepilnas, kai kurie žmonės jį sumaišo su vaivorykšte, tačiau tai ne vaivorykštė, kuri susiformuoja dėl šviesos lūžių lietaus lašeliuose. Halas atsiranda dėl šviesos lūžių mažytėse snaigėse iš kurių sudaryti tie danguje matomi Saulės peršviečiami (plunksniniai sluoksniniai) debesys. Dažnu atveju halas tarsi praneša apie orų pasikeitimus (netoliese esantį atmosferos frontą), bet būna ir išimčių“, – paaiškina „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
