Meteorai, sukeliantys įspūdingą „žvaigždžių lietaus“ reiškinį, iš tiesų yra maždaug aguonos dydžio ar vos didesnės kietos dalelės, kurios didžiuliu greičiu įsirėžia į mūsų planetos tankiuosius atmosferos sluoksnius, dėl trinties į orą įkaista ir kelių dešimčių kilometrų aukštyje degdamos akimirkai palieka švytintį pėdsaką, dar romantiškai vadinamą „krintančia žvaigžde“.
Keli meteorų lietūs per metus
Meteorų lietūs nakties skliautą papuošia periodiškai – keliskart per metus maždaug tuo pačiu metu. Taip yra todėl, kad Žemės orbita dėsningai kerta tankius meteorinių dalelių šleifus, kuriuos palieka bei nuolat savąja medžiaga „pamaitina“ Saulės sistemos klajūnės kometos.
„Kasmet nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos Žemė lekia pro Svifto-Tatlio kometos dalelyčių debesį, o tankiausią jo dalį kerta rugpjūčio 12 d., todėl būtent tuo metu stebimas meteorų maksimumas, – sako Vilniaus Universiteto astronomas dr. Vidas Dobrovolskas. – Rugpjūčio meteorai perseidais vadinami dėl to, kad regimosios jų trajektorijos tarytum sueina į mažą dangaus lopinėlį – Persėjo žvaigždyno, spindinčio šiaurės rytuose, sritį. Tai vadinama radiantu.
Pavyzdžiui, lapkritį meteorų srauto radiantas yra Liūto žvaigždyne, todėl šiam srautui suteiktas leonidų pavadinimas“.
Anot mokslininko, perseidų maksimumo laukiama rugpjūčio 12-ąją, šeštadienį, apie 20 val. Lietuvos laiku. V.Dobrovolskas kitose žiniasklaidos priemonėse skelbtą informaciją apie neįprastai didelį šiųmečių perseidų intensyvumą vertina skeptiškai.
Perseidų lietaus maksimumas – šeštadienį
„Vidutiniškai perseidų lietaus maksimumo metu per valandą sužimba 80-100 „krintančių žvaigždžių“. Šįkart meteorų blyksnius užgoš Mėnulio pilnaties šviesa, todėl prognozuojamas meteorų rugpjūčio 12 d. vakarą intensyvumas – apie 40 per valandą. Be to, Lietuvoje rugpjūčio vidury Saulė leidžiasi apie 21 val., vadinasi, pakankamai sutems tik apie 23 val., kai meteorų srauto pikas jau bus praėjęs. Tiesa, vis dar bus galima pamatyti bent 20-30 perseidų per valandą“.
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius dr. Gunaras Kakaras teigia, jog meteorų stebėjimui nei teleskopo, nei kitokių specialių optinių priemonių nereikia. „Patartina pasirinkti atvirą vietovę tolėliau nuo miesto šviesų ir tikėtis giedros. Juk meteorai – atmosferinis reiškinys. Žinoma, prireiks kantrybės ir sėkmės. Tačiau dangus atkakliausiems atlygina neišdildomais įspūdžiais“, – tikina G.Kakaras.
Gražaus reginio!
