Pasikeistų potvynių ir atoslūgių ritmas. Ko gero, ryškiausia Mėnulio praradimo pasekmė būtų pokyčiai potvynių–atoslūgių cikle. Jei Mėnulis neveiktų vandenynų, potvyniai būtų maždaug tris kartus mažesni negu dabar. Jie išliktų, kadangi prie potvynių prisideda ne tik Mėnulis, bet ir saulė, bet jos įtaka potvyniams daug mažesnė.
Mėnulis taip pat veikia ir vandenyno lygį. Dėl jo traukos vandenyno lygis aplink pusiaują yra šiek tiek aukštesnis negu prie ašigalių. Jei Mėnulis neegzistuotų, vandenyno lygis visoje Žemėje susilygintų.
Žemės sukimasis pagreitėtų. Mėnulis kiekvieną parą nežymiai sulėtina Žemės sukimąsi, taip ilgindamas parą. Pavyzdžiui, dabar viena para trunka 1,7 milisekundės ilgiau, negu truko prieš 100 metų. O prieš 600 milijonų metų para truko 21 valandą. Kai kurie mokslininkai mano, kad jei niekada nebūtume turėję Mėnulio, dabar para Žemėje išvis truktų vos 6 valandas.
Dėl to Žemė būtų kitokia negu dabar. Būtų daugiau vėjų ir audrų. Taip pat gyvybė Žemėje greičiausiai būtų besivysčiusi kitaip. Dienai ir nakčiai keičiantis daug dažniau, augalai ir gyvūnai būtų turėję vystytis taip, kad prie to prisitaikytų.
Žemės ašis nebūtų stabili. Mėnulis stabilizuoja Žemę, ir jo dėka Žemės ašis, aplink kurią ji sukasi, išlieka pasvirusi stabiliu 23 laipsnių kampu. Dėl to Žemėje skirtumai tarp metų laikų egzistuoja, bet didžiojoje pasaulio dalyje nėra ypač ryškūs.
Jei Žemės ašis nebūtų pasvirusi ar būtų pasvirusi vos keletu laipsnių, metų laikai tiesiog neegzistuotų – oras visus metus būtų panašus. O jei Žemės ašis būtų pasvirusi maždaug 90 laipsnių kampu, skirtumai tarp metų laikų būtų ekstremalūs – vasarą būtų labai karšta, o žiemą – nepaprastai šalta. Be to, dienos ir nakties kaitos nebūtų – kol viename Žemės pusrutulyje būtų diena, kitame būtų naktis. Diena ir naktis sutaptų su vasara ir žiema.
Parengta pagal „How Stuff Works“.
