Tikimasi, kad tai pažeidžiamiausiems žmonėms bus pasiūlyta jau artimiausiomis savaitėmis.
Pasak šaltinio, komitetas jau priėmė sprendimą, tačiau ministrams dar turi būti perduotos išsamios rekomendacijos.
500 tūkst. gyventojų turi nusilpusį imunitetą
Nuo praėjusių metų pabaigos komitetas peržiūri sprendimus, koks būtų tinkamas laikas skiepyti silpną imunitetą turinčius gyventojus, nes daugėja įrodymų, jog pirmojo stiprinamojo skiepo apsauga susilpnėja per kelis mėnesius.
Skaičiuojama, kad apie 500 tūkst. gyventojų Jungtinėje Karalystėje turi nusilpusį imunitetą.
Dauguma jų iki šiol buvo paskiepyti keturiomis vakcinos dozėmis: trimis pagrindinėmis ir viena stiprinamąja. Po antrosios stiprinamosios vakcinos, kaip planuoja Vakcinacijos ir imunizacijos komitetas, jų skaičius padidės iki penkių.
Planai, kaip geriau apsaugoti kliniškai pažeidžiamas gyventojų grupes, pasirodė po to, kai beveik 20 nevyriausybinių organizacijų įspėjo, jog žmonės, kurių imunitetas yra labai nusilpęs, pagal Vyriausybės strategiją rizikuoja tapti „pamirštomis pandemijos aukomis.“
Po to, kai Vyriausybė išdėstė planus panaikinti reikalavimą izoliuotis COVID-19 užsikrėtusiems žmonėms bei atsisakyti nemokamų testų, nevyriausybinės organizacijos apkaltino Vyriausybę pažeidžiamiausių žmonių „atidavimu vilkams.“ Ministerijos dar turi paaiškinti, kuo moksliškai pagrįsti šie siūlymai.
Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Vyriausybę
Spėliota, kad ketinama mažinti ir JK masinio skiepijimo programos apimtis, tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai tvirtina, kad „vis dar yra daug neskiepytų bei iš dalies paskiepytų žmonių.“
„Independent“ šaltinis teigia, kad bet koks sprendimas nutraukti programą greičiausiai bus priimtas tik po to, kai bus suskiepytos antrosios stiprinamosios dozės ir pareigūnai nuspręs, ar šaliai reikės kasmetinio vakcinų nuo COVID-19 papildymo.
„Kol kas niekas nėra nuspręsta. Vis dar labai nerimaujame dėl į deltą panašių variantų šį rudenį, kurie gali viską sužlugdyti. Mes nebegalime pasikliauti modeliavimu ir spėlioti, kas gali nutikti po šešių mėnesių, todėl turime planuoti vadovaudamiesi „blogiausio scenarijaus“ principu“, – sako šaltinis.
Šaltinių teigimu, skiepijimas nuo koronaviruso, kaip ir gripo atveju, ilgainiui galėtų būti atliekamas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, o tai reiškia, kad nebereikėtų didelių masinio skiepijimo centrų. Tokiu atveju svarbiausi būtų praktiniai klausimai, susiję su vakcinos dozių laikymu, saugojimu ir pan.
Imunosupresiniai pacientai nuo lapkričio pabaigos gali gauti stiprinamąją vakciną, kuri prilygsta ketvirtajai dozei. Tai apima kraujo vėžiu sergančius žmones bei asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos.
Kraujo vėžiu sergantiems pacientams atstovaujanti nevyriausybinė organizacija „Kraujo vėžys JK“ (angl. Blood Cancer UK) teigė laukianti Vakcinacijos ir imunizacijos komiteto rekomendacijų ir pabrėžė, kad „labai svarbu, jog Nacionalinė sveikatos tarnyba ir Vyriausybė išvengtų klaidų, padarytų per du ankstesnius vakcinacijos etapus.“
„Jie turi reguliariai skelbti duomenis apie vakcinų sunaudojimą ir nustatyti planą, kaip ketinama užtikrinti, kad kiekvienas imuniteto sutrikimų turintis asmuo būtų aktyviai kviečiamas skiepytis“, – sako labdaros organizacijos mokslinių tyrimų ir paslaugų direktorė Helena Rowntree.
Neseniai JAV atliktais tyrimais nustatyta, kad po keturių mėnesių stiprinamosios dozės praranda nemažą dalį veiksmingumo, tačiau vis dar užtikrina didelę apsaugą, kad žmonės nepatektų į ligoninę. Šie duomenys buvo aktualūs žmonėms, gavusiems tris skiepų dozes.
Remiantis dviem JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro paskelbtais tyrimais, praėjus dviem mėnesiams nuo trečiosios vakcinos dozės gavimo apsauga nuo patekimo į skubios pagalbos skyrių siekia 87 proc., nuo hospitalizacijos – 91 proc. Duomenys rodo, kad ketvirtąjį mėnesį apsauga sumažėja atitinkamai iki 66 proc. ir 78 proc.
