Jonizuojančioji spinduliuotė medicinoje – įprastas reiškinys

Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien atliekama milijonai įvairiausių diagnostikos ir terapijos (gydomųjų) procedūrų, kurių metu panaudojama jonizuojančioji spinduliuotė, tačiau, skiriant šiuos tyrimus, itin svarbu įvertinti, kad tyrimo metu gauta nauda būtų didesnė negu žala dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais turi būti įteisinta teisės aktuose nustatyta tvarka, o kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, vertina Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai, ypač daug dėmesio skirdami pacientų radiacinei saugai užtikrinti.

Medicinoje – skirtingos spinduliuotės rūšys

„Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai medicinoje naudojami labai plačiai, todėl dažniausiai išskiriamos trys pagrindinės naudojimo sritys: rentgeno diagnostika ir intervencinė radiologija, branduolinė medicina bei spindulinė terapija.

Kasmet Lietuvoje yra atliekama daugiau nei 3 milijonai rentgeno diagnostikos tyrimų, jų metu į paciento kūną prasiskverbę rentgeno spinduliai yra registruojami, programinė įranga sukuria vidinių kūno struktūrų vaizdus, kurie naudojami susirgimams diagnozuoti.

Kasmet Lietuvoje yra atliekama daugiau nei 3 milijonai rentgeno diagnostikos tyrimų.

Rentgeno diagnostikos tyrimai yra labai įvairūs ir atliekami naudojant skirtingą rentgeno diagnostikos įrangą, pavyzdžiui, mamografijos aparatais atliekami tik krūtų rentgeno diagnostikos tyrimai, dantų rentgeno aparatais – dantų ir žandikaulio, o angiografijos aparatai naudojami intervencinėje radiologijoje – kardiochirurginių, neurochirurginių ir kitų sudėtingų operacijų metu.

Branduolinėje medicinoje naudojami atvirieji radioaktyvieji šaltiniai, kurie yra radiofarmacinių vaistinių preparatų sudėtinė dalis. Skirtingi preparatai kaupiasi skirtinguose organuose ir specialia įranga (gama kamera, pozitronų emisijos tomografu) nuskenavus paciento kūne susikaupusių radionuklidų skleidžiamą energiją suformuojamas dvimatis ar trimatis vaizdas, kuris gydytojui padeda nustatyti susirgimą ar stebėti ligos dinamiką.

Spindulinė terapija – viena iš sudėtingiausių medicinos sričių. Gydant pacientus, sergančius onkologinėmis ligomis, naudojama itin sudėtinga, ypatingos darbuotojų kompetencijos ir tikslumo reikalaujanti spindulinės terapijos įranga (linijiniai greitintuvai, brachiterapijos ir kita įranga).

Spindulinė terapija – viena iš sudėtingiausių medicinos sričių.

Atliekant gydomąsias procedūras siekiama sunaikinti vėžines ląsteles, todėl pacientai yra gydomi didelės energijos jonizuojančiąja spinduliuote.

Brachiterapijos procedūrų metu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai (pavyzdžiui, iridis) specialia įranga įvedami į paciento kūną ir po tam tikro laiko ištraukiami. Šitaip gydomi gimdos kaklelio, prostatos, stemplės ir kiti navikai“, – pasakoja RSC Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Dovilė Šerėnaitė-Pečiulė.

Vieni bijo, kiti patys reikalauja

Pacientų požiūris į tyrimus, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, ir jų metu gaunamą apšvitą yra labai skirtingas: vieni labai bijo, kiti visiškai nebijo, dar kiti turi pakankamai žinių ir nesijaudina. „Daug ką lemia paciento žinios, sąmoningumas ir pasitikėjimas arba nepasitikėjimas gydančiu gydytoju.

Anksčiau gana dažnai pacientai prašydavo kompiuterinės tomografijos tyrimo, nes, jų manymu, kiti tyrimai nėra pakankami diagnozei nustatyti. Tokių pacientų nenuramindavo ir gydytojų paaiškinimai, kad jiems visiškai nereikia kompiuterinės tomografijos tyrimo, o pakanka ir įprasto rentgenografijos tyrimo.

Niekur pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, nėra nustatyta, kiek tyrimų galima skirti pacientui, tačiau, prieš paskirdamas tyrimą, gydytojas privalo įvertinti, ar tyrimo nauda bus didesnė nei žala dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio“, – pastebi D.Šerėnaitė-Pečiulė.

Pacientų gauta apšvita skiriasi

Dauguma rentgeno diagnostinių tyrimų akivaizdaus neigiamo poveikio organizmui nesukelia. Taip pat pacientas po rentgeno diagnostikos procedūrų netampa radioaktyvus, nes rentgeno aparato skleidžiami rentgeno spinduliai, patekę į paciento kūną, nesukuria jokių medžiagų, kurios galėtų skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę, o patys yra sugeriami arba tiesiog pereina kiaurai.

Pavyzdžiui, atliekant įprastinius krūtinės ląstos ar galūnių rentgeno tyrimus, paciento patirta labai maža apšvita yra panaši į per kelias dienas patirtą iš gamtinio jonizuojančios spinduliuotės fono (kosminės spinduliuotės, statybinių medžiagų, maisto ir t. t.).

Paciento apšvita, patirta kompiuterinės tomografijos tyrimo metu, gali svyruoti nuo 1 iki 20 mSv. Tokią dozę iš gamtinio fono žmogus gauna per 1–8 metus. Pavyzdžiui, dubens kompiuterinės tomografijos tyrimo metu yra gaunama iki 10 mSv efektinė dozė, o tai atitinka 500 krūtinės ląstos rentgeno diagnostinių tyrimų.

RSC archyvo nuotr. /RSC

„Kartais RSC darbuotojams paskambina sunerimę pacientai, kuriems buvo atliktas koks nors tyrimas, kurio metu naudota jonizuojančioji spinduliuotė, ir jam nesuteikta informacijos, kokią jis gavo apšvitos dozę. Dažniausiai tokiems asmenims medicinos įstaigoje nebuvo skirta pakankamai laiko ir išsamiai paaiškinta apie tyrimą.

Taigi, po tyrimo jie skambina mums ir diktuoja įvairius parametrus, kad galėtume įvertinti jų apšvitą ir pasakyti bent apytiksliai, ar jų patirta apšvita labai skiriasi nuo tipinių dozių, gaunamų tokių pat tyrimų metu.

Įprastai medicinos įstaigose pacientų apšvitą vertina medicinos fizikai arba medicinos fizikai ekspertai, kurie pacientams turi atsakyti į visus juos dominančius klausimus apie skiriamą tyrimą, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį ir patirtą apšvitą“, – pasakoja D.Šerėnaitė-Pečiulė.

Kada pacientas tampa jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu?

„Pacientas tampa radioaktyvus tik tada, kai diagnostikos ar gydymo tikslais pacientui išgėrus, įkvėpus ar suleidus radiofarmacinių vaistinių preparatų radioaktyviosios medžiagos susikaupia tam tikruose organuose ir pacientas kurį laiką pats skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę“, – atskleidžia vyr. specialistė D.Šerėnaitė-Pečiulė.

Nors terminas „branduolinė medicina“ skamba grėsmingai, tačiau pacientams nereikia išsigąsti, nes diagnostinių tyrimų metu naudojami radionuklidai greitai skyla, pavyzdžiui, paties populiariausio pasaulyje diagnostikos tikslais naudojamo radionuklido technecio (Tc-99) aktyvumas sumažėja dvigubai per 6 val., o sparčiai populiarėjantis ir plačiai onkologiniams susirgimams diagnozuoti naudojamas fluoras (F-18) skyla per pusę vos po 110 minučių.

Po branduolinės medicinos tyrimų svarbu vadovautis medicinos įstaigos darbuotojų rekomendacijomis.

Po branduolinės medicinos tyrimų svarbu vadovautis medicinos įstaigos darbuotojų rekomendacijomis ir gerti daug skysčių, kad radiofarmacinis vaistinis preparatas greičiau pasišalintų natūraliu būdu, t. y. su šlapimu, seilėmis ir prakaitu.

Jeigu pacientas buvo gydytas radiofarmaciniais vaistiniais preparatais (šiuo atveju jam skiriami preparato kiekiai yra gerokai didesni nei diagnostikos tikslais, nes siekiama sunaikinti vėžines ląsteles), iš medicinos įstaigos jis gali būti išrašomas tik tada, kai radionuklido kiekis organizme neviršija teisės aktų nustatytų lygių (pavyzdžiui, Lietuvoje nustatytas ¹³¹I (radioaktyviojo jodo) aktyvumas paciento kūne neturi viršyti 400 MBq po skydliaukės vėžio gydymo).

Siekiant šeimos narius ir aplinkinius apsaugoti nuo papildomos apšvitos, pacientui išvykstant iš medicinos įstaigos jam duodama radiacinės saugos instrukcija, kurioje nurodyta, kiek laiko ir kokių apribojimų teks laikytis.

Pacientui rekomenduojama kurį laiką nebūti šalia vaikų ir nėščiųjų, nesinaudoti visuomeniniu transportu, nesilankyti žmonių sambūriuose: koncertuose, teatruose, kavinėse. Namie patartina naudotis atskirais stalo įrankiais, indais, rankšluosčiais, patalyne, miegoti atskiroje lovoje, tualete laikytis ypatingos švaros.

Glaudus medikų bendruomenės ir RSC specialistų bendradarbiavimas

„Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais medicinos srityje yra griežtai reglamentuojama. Prieš pradedant naudoti įrangą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reikia pateikti dokumentus, kurie įrodo, kad visi darbuotojams, pacientams ir gyventojams nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių jų radiacinę saugą, reikalavimai yra įgyvendinti.

Pavyzdžiui, visa naudojama įranga turi atitikti įvairius medicininei įrangai nustatytus reikalavimus ir standartus, o darbuotojai turėtų atitinkamą kvalifikaciją, būtų išmokyti dirbti ir baigę radiacinės saugos mokymus“, – komentuoja D.Šerėnaitė-Pečiulė.

Pagrindiniai radiacinės saugos reikalavimai yra nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“. Kiekviena iš minėtų medicinos sričių, tiek rentgeno diagnostika, tiek branduolinė medicina, tiek spindulinė terapija, turi atskiras higienos normas, kuriose yra nustatyti specialieji, būtent tai sričiai taikomi reikalavimai.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr. /Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Dovilė Šerėnaitė-Pečiulė.

RSC darbuotojai nuolat peržiūri šiuos reikalavimus ir, jeigu reikia (pavyzdžiui, planuojama įsigyti naujos Lietuvoje dar nenaudotos įrangos), reikalavimai peržiūrimi ir atnaujinami.

„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su medicinos įstaigomis, ne tik planinių patikrinimų metu, bet ir konsultuojamės ir tariamės keičiant teisės aktus. Prieš planuodami įsigyti naujos įrangos, medicinos įstaigos darbuotojai teiraujasi, kokie bus reikalavimai jų planuojamai veiklai su nauja įranga: ar užteks dabar medicinos įstaigoje parengtų dokumentų, ar reikės juos papildyti ar pakeisti naujais.

Ne visada yra paprasta atsakyti į šiuos klausimus, tačiau Lietuva yra ES narė, todėl teisėkūros procesas yra paprastesnis – ieškome su konkrečia medicinine įranga susijusių ES teisės aktų reikalavimų, bendraujame su kitų ES šalių reguliuojančiosiomis institucijomis ir konsultuojamės, kaip nauja veikla yra įteisinta kitose šalyse ir kokie reikalavimai yra nustatyti.

Radiacinės saugos centras nuolat tikrina medicinos įstaigas

„Visas medicinos įstaigas, kurios atlieka rentgeno diagnostikos, branduolinės medicinos ir spindulinės terapijos procedūras, tikrina RSC pareigūnai, vykdydami radiacinės saugos priežiūrą. Kasmet yra parengiamas tikrinimo planas, atsižvelgiant į jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių keliamą riziką.

Pavyzdžiui, odontologijos įstaiga, kurioje naudojamas tik įprastas intraoralinis dantų rentgeno aparatas ir paskutinio patikrinimo metu joje nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, kitą kartą gali būti tikrinama planine tvarka tik po 5 metų, o medicinos įstaiga, kurioje pacientams taikoma spindulinė terapija, tikrinama kasmet.

Be planinių patikrinimų, yra ir neplaniniai patikrinimai – jei medicinos įstaiga įsigyja naujos įrangos, kurioje naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, jei senas aparatas keičiamas nauju, mes atliekame patikrinimą ir vertiname, kaip laikomasi visų radiacinę saugą užtikrinančių reikalavimų.

Patikrinimų metu peržiūrime ir įvertiname dokumentaciją, tikriname, ar laiku atlikti matavimai, ar darbuotojai išmokyti dirbti su nauja įranga, ir t. t. Reikalavimų yra daug ir jų turi būti laikomasi“, – pažymi RSC specialistė D.Šerėnaitė-Pečiulė.

Pasak RSC specialistės, radiacinės saugos užtikrinimas yra veiklos vykdytojo atsakomybė, tačiau tik dirbdami kartu su medicinos įstaigų darbuotojais, sutelkdami mūsų teorines ir jų praktines žinias, galime kartu pasiekti geriausių rezultatų – sumažinti darbuotojų gaunamas dozes, optimizuoti pacientų patiriamą apšvitą ir tiesiog saugiai, patikimai ir kokybiškai atlikti savo darbą.

Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.