Žemės temperatūrai pakilus vos vienu Celsijaus laipsniu, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, pasaulyje reikšmingai padaugėjo pražūtingų miškų gaisrų, karščio bangų ir uraganų.
Jei dabartinė tendencija nepasikeis, iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra visame pasaulyje gali pakilti vidutiniškai 4 laipsniais Celsijaus. Anot mokslininkų, tokiu atveju iškiltų pavojus visai civilizacijai.
Valstybės, 2015-aisiais pasirašiusios Paryžiaus klimato sutartį, yra įsipareigojusios sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį. Tačiau norint, kad klimatas atšiltų ne daugiau kaip 2 laipsniais, jos turėtų iki 2030-ųjų šiuos įsipareigojimus padidinti trigubai, teigiama JT Aplinkos programos (JTAP) ataskaitoje dėl emisijų atotrūkio.
Norint išlaikyti Žemės temperatūrą 1,5 laipsnio didesnę, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, pastangos turėtų būti padidintos penkeriopai.
„Emisijų atotrūkis yra daug didesnis nei pernai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Philipas Drostas, vienas iš kelių JTAP koordinatorių, atsakingų už ataskaitos 9-ojo leidimo parengimą.
Viena iš pagrindinių priežasčių yra pernai staigiai padidėjęs į atmosferą išmetamo anglies dvideginio, metano ir kitų planetą šildančių dujų kiekis.
Pasak Tarptautinės energetikos agentūros, tokia tendencija veikiausiai tęsėsi ir 2018-aisiais, nes šoktelėjo energetikos sektoriaus išmetamo anglies dvideginio kiekis. Be to, šių dujų koncentracija atmosferoje toliau didėjo.
Atotrūkis tarp esamos ir pageidaujamos padėties taip pat padidėjo: naujieji JT pagrindinės mokslinių tyrimų grupės skaičiavimai rodo, kad potencialas realiai sumažinti anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje yra daug mažesnis nei manyta.
„Besivejant autobusą“
Žvelgiant plačiau, Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) praėjusį mėnesį paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje teigiama, jog anksčiau saugiu laikytas 2 laipsnių atšilimas iš tikrųjų reikšmingai padidins ekstremalių orų tikimybę visame pasaulyje.
Remiantis šia ataskaita, dėl didėjančių išmetamų dujų kiekio ir patikslintų taršos mažinimo prognozių atotrūkis realių ir pageidaujamų emisijų yra padidėjęs 15 proc., jeigu vertinama pagal siekį neleisti klimatui atšilti daugiau kaip 2 laipsniais. Tuo tarpu vertinant pagal scenarijų siekti ne didesnio kaip 1,5 laipsnio atšilimo, emisijų atotrūkis yra beveik pasiekęs 70 procentų.
Ši žinia nuskambėjo nepaisant sparčios saulės ir vėjo energetikos sektoriaus plėtros, laimėjimų siekiant didinti energijos naudojimo efektyvumą ir verslo bei vietos vyriausybių veiksmų, nukreiptų į kovą su klimato kaita, pareiškė Vašingtone įsikūrusio Pasaulio išteklių instituto vadovas Andrew Steeras.
„Vejamės autobusą (klimato kaitą) ir darome tai vis greičiau, pasiekdami vis naujų rekordų, – telefonu sakė jis. - Tačiau autobusas didina greitį net sparčiau, tad atotrūkis didėja.“
Minėtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad stinga ryžtingų veiksmų valstybių lygiu.
„Vyriausybės tikrai turi atkreipti dėmesį į savo Valstybiniu lygiu nustatomus indėlius (NDC) ir padidinti savo ambicijas“, – teigė Ph.Drostas.
Kova su pasauliniu atšilimu bus vienas iš prioritetų per kitą savaitę prasidedantį JT pasitarimą Katovicuose, nors priimanti šalis Lenkija leido suprasti, kad jos svarbiausia užduotis – galutinai paruošti Paryžiaus klimato sutarties „taisyklių sąvadą“, įsigaliosiantį 2020-aisiais.
