Likus tik kelioms dienoms iki Glazge vyksiančios klimato konferencijos COP26 pradžios JT Aplinkos programos (UNEP) paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad valstybių planai mažinti ŠESD išlakas tėra „silpni, iki šiol neįgyvendinti pažadai“.
UNEP metinėje ataskaitoje „The Emissions Gap“ (Emisijų atotrūkis) pateikia duomenų apie atotrūkį tarp šalių išmetamo ŠESD kiekio ir taršos lygio, reikalingo, kad pasaulio temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio. Šis siekis yra ambicingiausias 2015 metų Paryžiaus sutartimi numatytas uždavinys.
COP26 organizatoriai ragina šalis daug labiau padidinti savo įsipareigojimus mažinti išlakas. Visgi UNEP pažymi, kad net ir įgyvendinus pačius pažangiausius ir ambicingiausius planus, iki šiol pateiktus maždaug 120 šalių, pasaulio klimatas veikiausiai atšils 2,7 laipsnio.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad antradienį paskelbta ataskaita rodo, jog pasaulis „tebejuda klimato katastrofos link“.
„Pasaulio lyderiams ruošiantis COP26, ši ataskaita yra dar vienas griaustinį primenantis signalas pabusti. Kiek dar [jų] mums reikia?“ – kalbėjo jis“
Paryžiaus sutartį pasirašiusios šalys turi kas penkerius metus metus teikti naujus ŠESD išlakų mažinimo planus – Nacionaliniu lygiu nustatytus įpareigojimus (angl. Nationally Determined Contributions, NDC), kaskart prisiimdamos naujų ambicingų siekių.
UNEP duomenimis, jeigu būtų įgyvendinti naujausi įsipareigojimai, anksčiau prognozuotas taršos lygis 2030 metams sumažėtų 7,5 procento.
Tačiau kad būtų realu užtikrinti ne didesnį kaip 1,5 laipsnio atšilimą išmetamų ŠESD kiekį reikėtų sumažinti 55 procentais, sakoma ataskaitoje.
Kad mūsų planetos klimatas atšiltų ne daugiau kaip 2 °C – įgyvendinant Paryžiaus sutartimi numatytą minimalų uždavinį – taršos lygis turėtų būti sumažintas 30 procentų.
„Kad būtų bent kokia galimybė apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C, turime aštuonerius metus, kad beveik perpus sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas“, – sakė UNEP vykdomoji direktorė Inger Andersen.
„Aštuoneri metai parengti planams, nustatyti priemonėms, jas įgyvendinti ir galiausiai užtikrinti [taršos] apkarpymus“, – pabrėžė ji.
„Betarpiškas pavojus“
UNEP nurodė, kad COVID-19 pandemija 2020 metais lėmė „beprecedentį“ ŠESD išlakų sumažėjimą 5,4 procento.
Tačiau net ir to nepakanka siekiant sumažinti atotrūkiui tarp dabartinio taršos lygio ir išlakų mažinimo, reikalingo, kad nebūtų viršyta 1,5 laipsnio atšilimo riba.
Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šalys turėtų iki 2030 metų turėtų papildomai sumažinti savo išmetamo anglies dvideginio ir kitų ŠESD kiekį dar 28 mlrd. tonų. Tačiau vien 2021 metais, kaip prognozuojama, į atmosferą bus išleista 33 mlrd. tonų anglies dvideginio.
Viena iš ataskaitos autorių Anne Ohloff sakė naujienų agentūrai AFP, kad nuo Paryžiaus sutarties pasirašymo išlakų mažinimo klausimu buvo stebėta „tam tikra pažanga“.
„Naujieji (NDC) įsipareigojimai iki 2030 metų nurėš po 4 gigatonas CO2 ekvivalento per metus, palyginus su ankstesniais“, – aiškino ji.
„Tačiau, žinoma, to toli gražu nepakanka, – pridūrė ekspertė. – Apskritai esame labai toli nuo ten, kur turėtume būti.“
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) rugpjūtį paskelbė, kad 1,5 laipsnio atšilimo riba gali būti viršyta jau 2030 metais, o iki šio šimtmečio vidurio Žemės klimatas jau beveik neabejotinai bus šiltesnis.
Antradienį paskelbtoje ataskaitoje sakoma, jog net jeigu būtų įgyvendinti visi valstybių įsipareigojimai tapti klimatui neutraliomis, išlieka 66 proc. tikimybė, kad iki šio šimtmečio pabaigos mūsų planeta atšils 2,2 laipsnio.
„Net ir pagal šį scenarijų tebėra didesnė kaip 15 proc. tikimybė, kad pasaulinis atšilimas viršys 2,5 laipsnio – ir kiek mažesnė nei 5 proc. tikimybė, jog jis viršys 3 °C“, – perspėjama dokumente.
A.Ohloff sakė, kad šios išvados atrodo „bauginamos“.
„Tai dar kartą pabrėžia, kad turime sumažinti [išlakas] kiek tik įmanoma“, – pridūrė ji.
Šių metų ataskaitoje taip pat sutelkiamas dėmesys į metano, kuris yra viena iš veiksmingiausių ŠESD, vaidmenį šylant klimatui.
Nustatyta, kad esamos techninės priemonės žmogaus lemiamas metano išlakas gali sumažinti iki 20 proc. per metus ir kad pramonei tai nieko nekainuotų arba papildomos išlaidos būtų labai mažos.
Vis dėlto ataskaitos autoriai taip pat pabrėžė kitą problemą – nors 49 šalys yra paskelbė planuojančios tapti neutraliomis klimato, daugelio jų planai „migloti ir nėra atspindimi NDC“.
„Pasaulis turi atsibusti dėl betarpiško pavojaus, gresiančio mums kaip rūšiai“, – sakė I.Andersen.
