Organizacija taip pat paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis labiau mažinti išmetamų teršalų kiekį.
JT Aplinkos programos (UNEP) metinė ataskaita dėl išmetamųjų teršalų kiekio paskelbta prieš pat svarbią klimato kaitos konferenciją COP28 Dubajuje ir taps atsaku į pasaulinę reakciją į gąsdinantį oficialų įvertinimą, kad iki šiol nepavyko pažaboti klimato atšilimo.
Manoma, kad šie metai bus karščiausi per visą žmonijos istoriją, o UNEP teigė, kad „pasaulis stebi nerimą keliantį klimato rekordų skaičiaus, spartos ir masto didėjimą“.
Atsižvelgdama į šalių anglies dioksido mažinimo planus, UNEP įspėjo, kad iki 2100 metų planetos laukia atšilimas nuo 2,5 laipsnio Celsijaus iki 2,9 laipsnio Celsijaus. Remiantis tik dabartine politika ir pastangomis mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pasaulinis atšilimas pasiektų 3 laipsnius Celsijaus.
Tačiau pasaulyje į atmosferą ir toliau išmetamas rekordinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 2021–2022 metų laikotarpiu išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 1,2 proc., teigė UNEP ir pridūrė, kad šį padidėjimą daugiausia lėmė iškastinio kuro deginimas ir pramoniniai procesai.
UNEP vadovė Inger Andersen teigė, kad G-20 šalys – turtingiausios pasaulio ekonomikos šalys, atsakingos už maždaug 80 proc. išmetamųjų teršalų kiekio – turi imtis iniciatyvos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau pažymėjo, kad kai kurios iš jų daro nepakankamai.
„Labai svarbu, kad G-20 šalys imtųsi aktyvesnių veiksmų“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį paragino Dubajuje vyksiančiose derybose numatyti „ryžtingus veiksmus dėl klimato kaitos“.
„Lyderiai nebegali ilgiau delsti“, – sakė A. Guterresas.
„Klimatas nelauks“
Siektinas tikslas apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, buvo nustatytas prieš aštuonerius metus Paryžiuje.
Iki šiol beveik 1,2 laipsnio pasaulinis atšilimas jau sukėlė vis didėjantį mirtinų padarinių skaičių visoje planetoje.
UNEP teigė, kad šiais metais temperatūra jau daugiau nei 80 dienų viršijo 1,5 laipsnio, nors Paryžiuje sutartos klimato atšilimo ribos bus matuojamos kaip kelių dešimtmečių vidurkis.
Ataskaitoje „Išmetamųjų teršalų atotrūkis“ nagrinėjamas skirtumas tarp planetą šildančios taršos, kuri vis dar bus išmetama pagal šalių anglies dioksido išmetimo mažinimo planus, ir to, ko, mokslininkų teigimu, reikia, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo tikslų.
Iki 2030-ųjų, pasak UNEP, norint, kad atšilimas neviršytų 2 laipsnių, pasaulyje išmetamų teršalų kiekis turės būti 28 proc. mažesnis, nei numatyta dabartinėje politikoje, o norint pasiekti ambicingesnę 1,5 laipsnio ribą – 42 proc. mažesnis.
Pagal Paryžiaus susitarimą šalys turi pateikti vis gilesnius išmetamųjų teršalų mažinimo planus.
UNEP nustatė, kad visiškai įgyvendinus vadinamuosius besąlyginius planus, sudarytus laikotarpiui iki 2030-ųjų ir neatsižvelgiant į išorinę pagalbą, tikimybė, kad vidutinė Žemės temperatūra iki 2100 metų pakils 2,9 laipsnio, būtų 66 procentai.
Mokslininkai įspėja, kad dėl tokio lygio atšilimo didžiuliai planetos plotai gali tapti iš esmės netinkami gyventi žmonėms ir gali kilti negrįžtamų lūžio taškų sausumoje ir vandenynuose.
Sąlyginiai valstybių planai, kurių įgyvendinimas priklauso nuo tarptautinio finansavimo, tikriausiai sumažintų šį rodiklį iki vis dar katastrofiško 2,5 laipsnio temperatūros kilimo šiame amžiuje, teigiama pranešime.
UNEP teigė, kad jei visi sąlyginiai planai ir ilgalaikiai įsipareigojimai dėl nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio būtų įvykdyti visa apimtimi, temperatūros kilimą būtų galima apriboti iki 2 laipsnių.
Tačiau ji įspėjo, kad šiuo metu šie įsipareigojimai nelaikomi patikimais, nes nė viena iš G-20 šalių nesumažino išmetamųjų teršalų kiekio pagal savo tikslus.
Net pagal optimistiškiausią scenarijų tikimybė, kad temperatūros kilimas neviršys 1,5 laipsnio, yra tik 14 proc., teigė UNEP.
I. Andersen sakė, kad yra optimistiškai nusiteikusi, jog lapkričio 30–gruodžio 12 dienomis vyksiančioje COP28 konferencijoje šalims pavyks pasiekti pažangos, nepaisant nesutarimų, kuriuos sukėlė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir Izraelio bei „Hamas“ karas.
„Šalys ir delegacijos supranta, kad, nepaisant šių gilių nesutarimų, kurie egzistuoja ir kurių negalima paneigti, aplinka nelaukia, o klimatas tikrai nelauks“, – sakė ji.
„Negalima paspausti pauzės mygtuko“, – pridūrė ji.
