Staigus beždžionių raupų, kurie paprastai aptinkami Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, plitimas per pastarąjį mėnesį užfiksuotas mažiausiai 20 šalių, o patvirtintų atvejų skaičius viršija 200.
Tai pirmas kartas, kai liga išplito visuomenėse už Afrikos ribų, nes visi ankstesni atvejai buvo susiję su kelionėmis į regionus, kuriuose virusas yra endeminis, arba su importuotais gyvūnais, rašo „The Guardian“.
Pirmieji beždžionių raupų simptomai yra karščiavimas, galvos, raumenų, nugaros skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis ir išsekimas. Po jų seka odos bėrimai.
Daugiau apie beždžionių raupus skaitykite ČIA.
Daugiausia patvirtintų atvejų yra Jungtinėje Karalystėje, kur sveikatos apsaugos komandos izoliuoja teigiamus testų rezultatus gavusius asmenis ir jų artimiausius kontaktus. JK taip pat siūlo skiepus nuo raupų, kurie apsaugo ir nuo beždžionių raupų. Pranešama, kad didelė dalis atvejų yra tarp vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais.
Prof. Davidas Heymannas, kuris vadovauja Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų grupei dėl infekcinių grėsmių pasaulio sveikatai, sakė, kad virusas į JK galėjo patekti prieš dvejus ar trejus metus ir plisti nepastebimai.
Mokslininkas pabrėžė, kad tai yra viena iš daugelio hipotezių, kurias reikia toliau tirti, kad būtų galima daryti konkrečias išvadas.
Štai 2018–2019 m. JK buvo užregistruoti keturi beždžionių raupų atvejai asmenims, kurie keliavo į Nigeriją. Dar trys atvejai kilę iš panašių kelionių šalyje buvo patvirtinti 2021 m.
Genetiniai beždžionių raupų virusai, paimti iš šiuo metu vykstančio protrūkio aukų, rodo didelį panašumą į virusą, kuris 2018 ir 2019 m. iš Afrikos pasiekė Jungtinę Karalystę, Izraelį ir Singapūrą.
Neaišku, ar dėl pastebėtų viruso mutacijų ši atmaina tampa labiau užkrečiama žmonėms. Tačiau kad virusas įgytų šias naujas mutacijas, jis turėjo plisti tarp kelių asmenų ilgesnį laiko tarpą.
„Žinome, kad lėtinė infekcija nėra tikėtinas scenarijus – o tai reiškia, kad įvyko perdavimo įvykių grandinė, kuri, matyt, liko nepastebėta“, – „The Guardian“ sakė Belgijos Leveno universiteto virusologas dr. Marcas Van Ranstas.
