Jį pagamino Kembridžo universiteto mokslininkai kartu su korporacijos „Boeing“ inžinieriais, pasinaudodami nedidelio komercinio vienviečio lėktuvo platforma. Lėktuvo propelerį suka du varikliai – elektrinis ir benzininis. Išmėgintas lėktuvas naudoja iki 30% mažiau degalų nei panašaus dydžio lėktuvas, varomas tik benzininiu varikliu.
Įsibėgėjimo ir pakilimo metu, kuomet reikalinga didžiausia galia, elektros ir benzininis varikliai veikia kartu, tačiau pakilus į reikiamą aukštį elektros variklis gali būti perjungtas į generatoriaus režimą
Jame panaudoti standartinis keturių stūmoklių benzininis variklis ir elektros variklis/generatorius, naudojantys tą patį pavaros mechanizmą propeleriui sukti.
Įsibėgėjimo ir pakilimo metu, kuomet reikalinga didžiausia galia, elektros ir benzininis varikliai veikia kartu, tačiau pakilus į reikiamą aukštį elektros variklis gali būti perjungtas į generatoriaus režimą ir naudojamas įkrauti akumuliatorius arba į pagalbinį rėžimą, siekiant sumažinti kuro suvartojimą.
Tuo pačiu principu veikia ir hibridinių automobilių varikliai.
„Hibridiniai automobiliai gaminami daugiau nei dešimtmetį, tačiau hibridinių lėktuvų kūrimą iki šiol stabdė akumuliatorių technologijos. Dar visai neseniai akumuliatoriai buvo per sunkūs lėktuvams ir neturėjo pakankamo galios tankio. Tačiau patobulinti ličio polimerų akumuliatoriai, panašūs į tuos, kurie naudojami šiuolaikiniuose telefonuose ir nešiojamuose kompiuteriuose, hibridinius lėktuvus, tiesa, kol kas tik nedidelius, jau daro įmanomais“, – teigia Paulas Robertsonas, šio projekto vadovas iš Kembridžo universiteto Inžinerijos fakulteto.
Lėktuve buvo panaudotas „Honda“ elektrinis variklis, o 16 ličio polimerų akumuliatorių sumontuoti sparnuose.
Tiesa, kol kas apie elektrinius keleivinius lėktuvus, net ir iš dalies įkraunamus saulės energija, kalbėti anksti: vertinama, kad lėktuve visas talpas, skirtas kurui, išnaudojus akumuliatoriams, jų energijos pakaktų maždaug dešimties minučių skrydžiui.
