Praeitą savaitę zondas kirto Jupiterio Hilo sferos ribą; tai reiškia, kad Jupiterio gravitacija dabar jį veikia stipriau, nei Saulės. „Junonos“ tikslas – stebėti Jupiterio atmosferos gelmes, taip suteikti duomenų, kurie leis nustatyti, kaip Jupiteris susiformavo ir išaugo iki tokio dydžio.
„Junonos“ misija truks bent vienerius metus – toks yra planas, bet paprastai misijos pratęsiamos ir ilgesniam laikui; pavyzdžiui, „Cassini“ misija planuota ketveriems metams, o jis aplink Saturną skrajoja jau daugiau nei vienuolika.
Vienas iš dalykų, ką „Junona“ pamatys – tai Jupiterio debesų struktūra. Ją galima pamatyti ir iš Žemės, bet tam reikia radijo teleskopų. Stebėjimai atskleidė, kad Jupiterio atmosfera toje srityje, kur jos slėgis 2-3 kartus viršija žemiškosios, yra labai aktyvi planeta: matyti debesų svyravimai, netvarkingos struktūros ir t.t. Taip pat aptiktas teoriškai prognozuotas reiškinys – ties pusiauju esanti juosta, kurioje amoniako dujos kyla iš Jupiterio gelmių paviršiaus link. Tyrimo rezultatai publikuojami „Science“.
Nors „Junonos“ pamatyti nepavyks net ir su mėgėjiškais teleskopais, į Jupiterį pasižiūrėti galite net šiuo metu, naktiniame danguje. Visą birželį po saulėlydžio vakariniame danguje bus matyti Jupiteris; birželio 11-ą dieną jis buvo visai netoli Mėnulio.
