Europos kosminės agentūros (ESA) atstovai pripažįsta, kad „Rosetta“ Čiurumovo-Gerasimenkos kometą rado išties netikėtai juodą. Tam tikro ilgio šviesos bangose – juodesnę net už anglį.
Tačiau dar keisčiau yra tai, kad jau mėnesį aplink kometą skriejančio zondo „Rosetta“ instrumentas ALISA šio juodulio paviršiuje dar nerado didesnių vandens ledo fragmentų.
„Esame šiek tiek nustebę. Neįtikėtina, koks nespindus yra kometos paviršius ir kiek mažai ant jo yra vandens ledo“, – nuostabos neslepia ALICE vyriausiasis tyrėjas Alanas Sternas iš Pietvakarių tyrimų instituto (Koloradas, JAV).
Tyrėjai tikėjosi kometos paviršiuje rasti ledo plotų – nes šis dangaus kūnas yra gana toli nuo Saulės. Šiuo metu atstumas yra toks didelis, kad Saulės spinduliai nepajėgia įšildyti kometos paviršiaus ir kometa negaruoja. Kaip tik todėl mokslininkai manė, kad kometos paviršiuje turėtų būti ledo plotų.
Kometos ir „Rosettos“ tandemas dabar nuo Saulės nutolęs 512 mln. km ir artėja prie elipsinės orbitos taško, kuriame atsidūrusi kometa būna arčiausiai Saulės. Jis bus pasiektas 2015 m. rugpjūtį. Tada tyrėjai pokyčius kometoje analizuos dar atidžiau ir nuodugniau. Nauji duomenys turėtų praplėsti žinias apie kometų kilmę ir vaidmenį Saulės sistemos formavimosi pradžioje.
„Ledo plotų kometos paviršiuje ieškosime ir toliau“, – teigia programos ALISA bendradarbė iš Marilando universiteto Lori Feaga.
Naujausiame, rugsėjo 5 d. darytame kometos kadre (titulinė iliustracija) dangaus kūno paviršius matyti ypač ryškiai ir aiškiai – fotografuota iš 62 km aukščio. Kometos paviršius nusėtas uolomis ir didžiuliais rieduliais.
„Rosettos“ mokslo kolektyvas OSIRIS įrenginio duomenų pagalba spėjo sudaryti preliminarų kometos paviršiaus žemėlapį. Jis spalvotas: tyrėjai suskaidė jį į keletą morfologinių regionų.
„Vienur dominuoja uolos, kitur – žemumos, krateriai, rieduliai ar net lygiagrečios tranšėjos. Čiurumovo-Gerasimenkos kometa yra tikras įvairiausio tipo kraštovaizdžių rinkinys. Panašu, kad kai kurias kometos paviršiaus sritis suformavo kometos aktyvumo procesai“, – dėstoma „Rosettos“ mokslo kolektyvo pranešime spaudai.